Posts Tagged šyza

Time traveling does no good.

<tipo pasiteisinimas>
Atsiprašau, jei netyčia susidarė įspūdis, kad gyvemimas yra, tai jis neteisingas. Tiesiog dabar mano problemos ir pasipiktinimai net man pačiai nėra labai įdomūs: daug darbo, kosau, nėr pinigų atostogoms, nerandu buto nuomuotis… Na, butų paieškos, aišku, nusipelnys tikriausiai ne vieno įrašo, bet dabar, apart rusiškų keiksmažodžių, neturiu ką apie tai pasakyti.
</tipo pasiteisinimas>

Šiąnakt labai sapnavau, kad einu dykuma ir tada netyčia užstringu kažkokiam time loop. Man pačiai nuo to nei šilta, nei šalta, bet realybėje būnu dingusi be žinios beveik pusantrų metų. Kai atsirandu, visu pirma sėdu greta direktoriaus ir žiūrim, kas pasikeitė per tą laiką.
“Niekas čia labai nepasikeitė” – ramina mane jis, o aš žiūriu į kainynus ir matau, kad banerių formatai jau visai kiti. Ir tada verkiu verkiu, nes juk pasikeitė viskas labai.

Tada mokyklose aktų salėje vyksta tikras show, ir dalis jūsų esate magai, kita dalis striptizo šokėjos, o aš būnu užkulsiuose ir nieko nebesuprantu.

Ir sutinku kolegą, kuris spjovė į reklamą ir tapo moderniu dailininku. Vedasi mane į savo parodą. Jo menas labai raudonas ir aš jo nesuprantu. Tačiau pikta teta neleidžia galerijoje valgyti ledų.

Galiausiai sutinku tėvus ir senelius. Ir prasideda baisiausia sapno dalis, nes suprantu, kad ieškodami, kur aš dingau, jie išnaršė viską – mano Facebooką, Gmailą, blogus, skaitė visas rašliavas, matė visas nuotraukas, skaitė visus dienoraščius… JIE VISKĄ APIE MANE ŽINO.

Ir su šia maloniai paranojiška idėja prabundu.

, ,

Komentarų: 1

A walking study in demonology

Seniai jau taip vaisingai kažką sapnavau.
O šiąnakt, už visus tris mėnesius, ne mažiau.

Sėdžiu kambaryje su buvusiu kursioku, tikriausiai vienu taikiausių mano pažįstamų žmonių. Jis staigia pašoka, nespėju nė išsigąsti, kai jau būnu prispausta prie grindų – galiu muistytis nesimusčius, beprasmiška. Įpjauna kaklo odą nugaroje, iš karto kur baigiasi plaukai, ir lėtai bei kantriai ima ją lupti. Bandau ištrūkti, nes atrodo, kad siubingai skauda, tačiau paskui susiprantu kad tiesiog labai nemalonu. Todėl kai tik galiu, kai nebelaiko taip stipriai, imuosi jam padėti – tempiu odą nuo savęs kaip purviną šlykštų rūbą. Po oda mano kūnas – tamsiai violetinis, su raudonomis ir mėlynomis linijomis.
– Dabar teks pabaigti, – sako kursiokas atsargiai patiesdamas mano išnarą ant lovos. Ant stalo skaudžiai žybteli skalpelio ašmenys ir aš suprantu, kad jis ketina man perpjauti gerklę.
– Ė, palauk dar truputį, – susisuku į chalatą ir einu pasėdėti ant palangės. Pirmas aukštas, todėl galvoju, kad lengvai pabėgčiau. Kalbam visokius niekus, kursiokas šypsosi, tačiau retsykiais labai mandagiai primena, kad vis tiek mane nužudys.

Pabėgu, o mane vejasi taisyklingu gatvelių labirintu. Tada: liftas, laiptai ir išlendu iš rūsio savo kaimo sodyboje. Kiek tolėliau matau Deivį ir Tadą, o visur kyla uraganas. Netrukus ore sukasi daiktai. Slepiamės name ir tada aš kriauklėje maudau juodą katiną ir kūdikį. Mano pačios siaubui, su kūdikiu daug paprasčiau.

Turn the light out say goodnight
no thinking for a little while
lets not try to figure out everything at once
It’s hard to keep track of you falling through the sky
we’re half-awake in a fake empire
we’re half-awake in a fake empire

, , , , ,

Parašykite komentarą

I am a victim of your carnivorous lunar activities.*

– On a hot summer night, would you offer your throat to the wolf with the red roses?
– Yes.
– I bet you say that to all the boys!

(c) Meat Loaf – You took right words right out of my mouth

Sapnuojasi. Apleisti pastatai, Lady Gaga woodoo lėlės, mano kaimas ir aligatorius, nuo kurio reikia bėgti.

Vilkolakis žmogaus pavidalu alkanas. Kristė ima peilį ir perrėžia savo piršto pagalvėlę. Ištiesia pirštą jam ir paduoda peilį man. Peilis toks atšipęs, kad nė neįsivaizduoju, kaip reikia juo įsipjauti, tačiau iš trečio karto pavyksta.

Vilkolakis laižo kraują, tačiau neatsargiai, iltimis subraižo mano ranką ir kraujas teka per krumplius.
– Tavo kraujas kitoks, – sako.
– Tu vilkolakis, – primenu jam mandagiai.
– Tavo kraujas kitoks. Kas tu?
– Aš…  <fone – supermeno soundtrackas, dramatiškai pakyla vėjas ir draiko man plaukus. > – Aš VILK***Ė!

Man rodos, man reikia dar pagulėti. Ypač ten ,kur sienos minkštesnės.

*Gerald Bringsley, An American Werewolf in London

, , , , , ,

Komentarų: 1