Posts Tagged praeitis

Apie mediciną ir kitus mano demonus.


(čia)

Tie, kurie mane nors kiek pažinojo prie ketveriu metus, tikriausiai tikėjo, kad įstosiu į mediciną. Aš ir pati tuo gana nuoširdžiai tikėjau. Nors mano priimtas sprendimas – bioinformatika, vietoj medicinos –  tikrai nuliūdino mamą ir dabar ėda gyvenimą man pačiai, jis buvo vienas tesingiausių mano gyvenime.

Dabar kai su vyriškiu žiūrim “House m.d“ aš imu galvoti, kodėl į tą mediciną aš taip labai norėjau. Ir manau, dabar žinau atsakymą: užaugau žiūrėdama “Ligoninės priimamąjį“ ir “Čikagos viltį“. Ir beveik visą paauglystę buvau mergytė, be stipraus draugų rato – vienas ten, kita šen. Todėl mane labiausiai žavėjo gydytojų komandos, funkcionuojančios kaip darni šeima, dirbančios kartu, geriančios po darbo kartu, besidulkinančios, besituokiančios, begimdančios vaikus ir dar bala žino ką darančios. Aš troškau tų draugiškų-šeimyniškų darbinių santykių. Žinoma, jei tada būčiau supratusi, ko iš tiesų noriu iš medicinos, būtų lengviau šitos nerišlios svajonės atsisakyti. Nes iš esmės galima norėti teisingų dalykų, bet dėl neteisingų priežasčių.

Dabar aš turiu nedaug, bet malonių kolegų. Man gera su tais žmonėmis dirbti. Bet jei grįžusi namo turėčiau matyti tuos pačius veidus, su kuriais pusę dienos praleidau ofise… Oj, kaip aš nesu įsitikinusi ar nenorėčiau jų išskersti. Normaliai asmeninis ir darbinis gyvenimas neturi painiotis. Ir, ačiū dievui, kad šiuo metu darbas neatima iš manęs tų asmeniškumų.

, ,

7 Komentaras

Every happy woman has at least one ex boyfriend behind her.

Blaškausi po namus pusnuogė, nes daugiau nieko namie nėra. Atsisėdu ir prisimenu.

Prieš septynis(!) metus, kai buvau penkiolikos, susiradau vieną vaikiną. Pirmąjį tikrai rimtą ir oficialiai apibrėžusį tuometinį mano socialinį statusą. Paskui buvo naujųjų metų balius, kupinas paaugliškų dramų, panašių į tas, kurias rodo per visokius “Degrassi“, “Dawson’s creek“, tik su daug daugiau alkoholio. Nesvarbu dėl ko, bet mes susipykom. Kai pažiūriu atgal, suprantu, kad net nesuvokiau už ką turėjau pykti. Man rodos kažkas iš pažįstamų pasakė ką nors tokio “jis taip pasielgė? Niekada jam neatleisčiau“. Ir aš pykau gal keletą dienų.

Kai pradėjom taikytis, viena draugė sakė “Pamatysi, ištvėrėt šitą, santykiai sutvirtės, ilgai tempsit kartu“ (ne, Karole, ne tu). CHA. Mes buvom kartu ištempę dvi savaites. Išsiskyrėm po pusantro mėnesio.

Dabar jau žinau, ką galima ištverti. Ką reikia ištverti. Nuo atstumo ir pulinių iki depresijos ir bakalaurinių darbų.

O jis iš tiesų yra facebook’e, kur aš tikriausiai šio įrašo nuorodą patalpinsiu. Jei perskaitysi, linkėjimai ir no hard feelings 🙂

, ,

3 Komentaras