Posts Tagged papai

Eurotripas 2016. I dalis. Vilnius -Wroclavas -Praha – Brno – Popradas.

Nors aš jau nebe planerė, planuoti aš dievinu. Ir šios atostogos buvo mano pirmasis planavimo “kūdikis“ gimęs ne darbe.
11 dienų.
3000 km.
Vienas vairuotojas.
map_eurotrip

1 diena.
Ilgiausia kelio atkarpa, kurią reikia susikaupti ir pravairuoti. Groja Iron Maiden. Sustojam Biedrionkoj ir nusiperkam pigaus alaus ir koncervų. Good planning.
Du kartus susipykstam su Google Lady, nes ji nesupranta apie kokias apylankas kalba. Butas Wroclave rastas per Airbnb, šeimininkas paliko detalias instrukcijas, manęs neapleidžia nuojauta, kad jis arba psichopatas, arba labai keistas. Dabar manau, kad jis tiesiog keistas. Bute palikta viskas – alkoholio pilna baras, triusikai, paltai, laptopas, kreditinės kortelės… Žiūrim futbolą, mėgaujamės lietinga Wroclavo panorama į vidinį kiemą.

2 diena.
Išvykstam į Wroclavo senamiestį. Šeimininkas nurodo ne tą tramvajaus kryptį, tai visų pirma pasimėgaujam Wroclavo rajonais, krūmais ir vietiniais. Wroclawas yra meh miestas. Jame galima pasifotkinti ir suvalgyti pietus. DSC_0419
Vakare – Iron Maiden koncertas.
Žinoma, Lenkija nebūtų Lenkija. Todėl kelionė iš centro iki stadiono trunka 45 minutes, o alaus arenoje negalima gerti, nes alus kenkia retai stadiono žolei. Or whatever.

Iron Maiden yra freekin’ awesome. Loved them before, love them more now.
DSC_0458

3 diena.
Iškeliaujam į Prahą.
Google lady vėl kalba nesąmons, todėl netyčia atsiduriam Vokietijoj. Apsidžiaugiam, pamatom mokamo kelio būdeles, apsisukam ir grįžtam į Lenkiją. Čekija yra labai gera vieta būti.
Airbnb butas pačiame miesto centre, todėl vairuotojas kovoja su eismu, tramvajais ir po ratais krentančiais turistais. Driving skill major level up.
Butas yra rojus – milžiniška terasa, iš kurios matyti senamiesčio stogai. Iki garsiojo laikrodžio – 3 minutės.
DSC_0479
Turistiniai objektai is a must, todėl greituoju būdu apeinam tiltus ir aikštes. Turistų tankis yra stipriai per didelis, visi lengvai suirzę ir tada… randam geriausią restoraną visoj Prahoj. Jis, I’m shitting you not, vadinasi “Du kačiukai“. Ir jie gamina savo alų, savo likerį, patys marinuoja sūrį ir yra tiesiog nerealūs.
– Šnaps with beer? – klausia besišypsanti padavėja. – Little cherry šnaps for the ladies?
Ir mes tik linksim galvom.

4 diena.
Pažiūrim kaip garsusis Prahos laikrodis muša valandas. Skeletas dešinėje gerai taškosi.
DSC_0513
Įvaldom po dar šiltą minšktutį ir skanutį “Trdelnik“, kuris sukelia cukraus komą ir grįžtame į “Du kačiukus“ pietų. Vyrai užsisako šonkauliukų ir beveik apsiverkia iš laimės.
Dar to nežinom, bet gimsta kelionės catch phrase:
– Pagalvokit dabar apie tuos ribs…
– RIIIIBS… (visi seilėjasi fone)
DSC_0531

Išvykstam į Kutna Horą, nes ten yra bažnyčia iš kaulų. Nuoširdžiai, rekomenduoju apsilkankyti, jei atsidursit netoliese. 40 000 žmonių kaulai panaudoti kaip patalpų dekoracija. Pretty freekin’ creepin’ amazin’. Žmogui kainuoja 90 Kč, kad yra lygu varganiems 3,5 eurams.

DSC_0542.JPG

Atvykstam į Brno ir pirmiausia užsimerkiam į viešbučio baiseiną su vaikais ir neblaiviais rusais. Deja, netrukus paaiškėja du nemalonūs dalykai:
1. Brno yra nuobodus miestas ir tikrai neverta ten praleisti parą.
2. Mūsų viešbutis, nors ir tvarkingas ir modernus, yra viduryje paties tikriausio gypsy ghetto.
Todėl skubiu žingsniu aplankom garsųjį Brno Dildo clock. DSC_0549

Mes nesuprantam kaip jis veikia, bet, žinoma, gimsta dildo related medinis bajeris:
– Excuse me, sir, what is the time?
– Well, it’s dildo o’clock.
Ha!
Likusį vakarą praleidžiam savo kambario terasoje, klausydami ghetto garsų ir stebėdami naktinį Brno iš toli.

5 diena.
Mūsų mašina neužsiveda. Kosti ir neužsiveda. Vyrai atsidaro kapotą ir rimtais veidais žiūri į variklį.
Prieina rusų pora ir pasako, kad jų mašina buvo sugedusi vakar. Duoda serviso numerį, kurį gavo iš šeimos, kurios mašina sugedo užvakar. Mums kažkaip nejuokinga.
Skambinu tėčiui, kuris yra mašinų guru. Telefonu paklauso variklio ir diagniozuoja, kad matyt kažkas su kuro padavimo pompa (or whatever). Ieškom serviso, bet, labai dideliai mūsų nelaimei, Čekijoje – nedarbo diena kažkokių šventųjų nukankinimo proga ir visi servisai jau iš po vakar girti.
Vyrai ieško pagalbos, aš palaikau ryšį su mechaniku-tėčiu Lietuvoje ir bandau greituoju būdu perplanuoti kelionės maršrutą, kad prarasti kuo mažiau.
Paskutinio skambučio metu, tetis paklausia ar matau juodą pompikę. Patikinu, kad matau, ir kad ji minkštoka. Ir tada stebuklingu būdu užmupuojam variklį ir klyktelim iš džiaugsmo.
Automechanics-on-the-phone skill leveled up.
Laikomės plano, tik praleidžiam rezervaciją ir nepatenkam į Pukva cave. Fuck it, užeinam į Balcarka cave, visai verta, kainuoja 4 eur, tik gidė kalba čekiškai, niekas nežino kodėl.
Paskutinėje kompozicijoje meškiukas yra ryškiai užsimetęs LSD:
DSC_0582

Įvažiuojam į Slovakiją ir vėlyvą vakarą pasiekiam pensioną Poprade. Kadangi atvykstam vėlai, telefone turiu ilgiausią instrukciją, kaip rasti raktą: Durų kodas XXX, kairėje po vazonu ir už devynių miškų rasi seifą, jo kodas YYY, pasukti rankenėlę į kairę, pačiai apsisukti į dešinę, pacituot Šekpsyrą ir jei pasiseks, raktas bus tavo.

, , , , , , , , ,

3 Komentaras

Geriausias festivalis ir “kas gi mums nutiko“ pamąstymas

Grįžom iš “Velnio akmens“. Jau išsimiegojom, purvą nuo kūnų nusigramdėm, sprandų nuo galvos purtymo beveik nebeskauda.
Apie festivalį jau prikalbėta pakankamai. Man buvo labai gerai. Gal tik trūko gardesnio maisto ir buvo kiek per IMG_20150717_231917daug doom/stoner. Ir naktys galėjo būti šiltesnės.

Festivalio šūkis: “Taigi px, teritorija juk aptverta“.

Festivalio filosofinis klausimas: “Jei galėtum pasirinkt – pimpalo ilgio speneliai, ar spenelio ilgio pimpalas – ką rinktumeis?“

Ir nutiko labai įdomi patirtis – prie tualetų prie manęs prieina vaikinukas.
– Labas, – sako. – Nesitikėjau čia sutikt. Kaip gyveni?
– Labas, – sakau. – Mes pažįstami? IMG_20150717_193338
Po keleto awkward minučių išsiaiškiname, kad jis – labai jaunas pažįstamas iš gimtojo miesto. Kuriam buvo 13, kai man buvo 17. Ar panašiai. Jaunoji neformalų karta, taip sakant. Tik dabar jis išaugęs, sulieknėjęs, turi skiauterę ir labai daug auskarų. Todėl ir nepažinau.
Apsikeičiam įprastomis tokiems pokalbiams mandagybėmis.
– O tu dabar kur? Vilniuj?
– Jo. Dirbu.
– O geras. Gal kokiam kabake dirbi? Užeičiau kada alaus išgert.
Ir čia aš suprantu, kad mano ofisinis darbas yra so boring, so formal, so diffrent planet, kad jį čia minėti yra beveik nepadoru ir gėda.

Ir kas gi mums nutiko?
We have come the long way.

, , , , , , , ,

Komentarų: 1

Nėra gyvenimo, bet yra gerų naujienų.

Taigi mes radom butą.
Sutartis jau pasirašyta, raktai kišenėje, liko tik kraustymosi košmaras ir atlaikyti įkurtuvių frontą.

Vakar atisveikinome su savininku, užsirakinome duris ir… na va, pagaliau po šešerių metų gyvename tik dviese.

Šiek tiek pavargę ištiesėm sofą, kuri dabar taps mūsų guoliu. Išbandėm. Buvo ir patogesnių.

– Žinai, dabar aš jaučiu nenumaldomą norą pirkinėt pagalvėles, staltesėles ir kitus nereikalinus daiktus, – sakau.
Vyriškis tyli ir keistai žiūri.
– Ką? Gi moteris esu!
– Awwwww, – sako vyriškis. – Awww, your boobs are acting up.
Ir paglosto skruostuką.

Taip ir gyvenam.

, , ,

Parašykite komentarą

Gyvenimo tiesos #11. Nėr papų, nėr.

Epizodas nr. 1:

Epizodas nr. 2:

Parašykite komentarą

Vėlaus vakaro komplimentai

[2011.11.02 23:26:00] Aš: su ja atrodau stora 😀 so you should not get excited 😀
[2011.11.02 23:27:15] D.: chubby is new sexy!
[2011.11.02 23:27:26] Aš: ha
[2011.11.02 23:27:51] Aš: dar pasakyk, kad big nose is new big boobs
[2011.11.02 23:27:55] Aš: ir aš galėsiu mirt laiminga

Feeling better about myself already.

, , , ,

2 Komentaras