Posts Tagged gaidžiai

Šiek tiek pavėluota Molėtų suvestinė.

Savaitgalį ir vėl relaksavomes pas draugą Molėtuose. Aš pailsėjau, nutiko keletas kūrybai įkvepiančių dalykų ir vienas labai nemalonus, bet bus pamoka kai kuriems.

Taigi.
Pirmas rytas. Visiems sunkokoka. Aš ir mano mylimoji Karolė po kambarį ieškom mineralinio “Vytautas” butelio. Viso ryto topu, aišku, tapo “Vytautai, kur tu?”, “Jei sutiksi Vytautą, parvesk namo” ir “Vytautai, ar tu čia?” (atidarius spintą, pufą ar bagažinę). Bet Vytautas dingo kaip į vandenį ir dar juokėmės, kad pavogė, nes buvom įspėti, kad reikia rakinti kambarius, nes vyrukai iš vietinio kaimo mėgsta įlįsti ir pavogt ką nors. Bet nu… Vytautą? C’mon, guys.

Po pietų, nuvykus į maksimą, paaiškėja, kad iš Mariukščio piniginės dingo 300 lt. Šita dalis nejuokinga visiškai.
Grįžtam kambarin ir ieškom kas dar dingo. Keista iki xfailų lygmens, nes Mariukščio pinigai gulėjo prie pat viso alaus, šampano ir brendžio, bet visi gėrimai savo vietose (perskaičiavom, patikėkit).
Dienos eigoje paaiškėja, kad dingo 300 lt, Vytautas, 4 Snickers’ai ir tuno skardinė.
Žmonės nebemoka vogti or what?

2 Komentaras

when I fly solo, I fly so high

Norėčiau va dabar parašyti ką nors pikto. Bet šiandien mano pyktis išsikvėpęs.

Šiandien gulėjau ant suoliuko, švietė saulė, karolė atrodė kaip paint’o patternų paletė ir buvo beveik gera gera. Paskui žiūrėjom kaip balandžiai bando užsiimti seksu (galvoje nuskamba Mariukas “jie gi sulieja kloakas”).

Esu nedarbinga ir man nuobodu. Drama or nervous breakdown would be nice.

Gal reiks susikaupti ir pasidalinti su jumis muzika, kuri mano galvoj.

, ,

Parašykite komentarą

Kodėl aš ypatingai nekenčiu kai kurių žmonių.

Daugeliui mano pažįstamų ne paslaptis, kad turiu akademinę biometrijos skolą (žr. “nepatinka” sąrašą). Sutarėm su dėstytoju, kad mokysimės eksternu, ir susimokėjom už kurso kartojimą: 4 kreditai x 195,5 Lt – do the fucking math yourself.

Ir štai šiandien aš sužinau, kad atsiskaitymas – kitą penktadienį, nes kažkas dviese susitarė. Ir žinoma, nepasivargino pranešti. Ir jei nebūčiau paklaususi, tikriausiai sužinojusi būčiau tik išvakarėse.

Žinoma, iš baimės, kad atsiskaityti reiks, o kada – neaišku, kažkiek mokiausi, nes jaučiausi kaip su kilpa ant kaklo ir stovinti ant taburetės. Dabar bent jau žinau, kada tą taburetę išspirs nafik.

, ,

2 Komentaras