Posts Tagged filmas

Old movies and sea shells.

Vakar pramoginiais tikslais pažiūrėjau šį video:

Ir ta proga prisiminiau daug smagių 1990 – 2000 metų veiksmo filmų. Kadangi mano tėvukas šiuos tikrai mėgsta, tikriausiai mačiau visus, kuriuos rodė televizorius. Kartais net pasiilgstų tų ne visai logiškų veiksmo filmų su raumeningu pagrindiniu veikėju ir mirtinai juokingai dabar skambančiais dialogais. Tiesa, kai prieš porą metų su tėvuku žiūrėjom A-Team kino teatre, maniau kad jis pasiųs nx visą kino salę ir išeis filmo viduryje, nes medikų sraigtasparniai tokių triukų ore nedaro. But what can you do – guy knows his planes.

Bet vienas mėgiamiausių mano filmų buvo 1993-iųjų “Demolition man“ (lietuviškai berods “Visa griaunantis“) su dar visai jaunu ir visai išvaizdžiu Stalone. Tai vakar prisiminusi jį parsisiunčiau ir pažiūrėjau dar kartą.

large

Tie kurie matėt, tikriausiai prisimenat sceną  apie tris jūros kriaukles. Ir tualetinį popierių. Tie, kurie neprisimenat – pažiūrėkit:

Vakar susimąsčiau, kad nuo to karto, kada filmą išvydau pirmą sykį, praėjo jau kokie penkiolika metų, bet aš taip ir nežinau how to use fucking sea shells. So today I googled:

i-mockery-three-seashells

It’s not pleasant. BUT NOW YOU KNOW.
O išsilavinimas dar niekam nepakenkė.

, , , , , ,

2 Komentaras

Filmų vakaras. Fright Night (2011)

Namie jau gana įprasta, kad jei šeštadienį neužgeriam, įvairiomis komplektacijomis žiūrim FILMĄ.
Ir ko tik mes nepažiūrėjom… Nuo pakenčiamo, nes man visai patinka nuspėjami siaubiakai, Dead Silence, iki Melancholijos, kuri man nepatiko absoliučiai. Taip, mielieji “intelektualaus“ kino mylėtojai, išgraužkit, kad ir kokia graži būtų filmo pradžia, jis nuobodus kaip sraigių wrestlingas ir jį verta žiūrėti tik dėl Alexander Skarsgård epizodų ir Kirsten Dunst papų.

Vakar pagaliau įvyko nusisekęs namų kino seansas, nes pagaliau prisiminiau, kaip labai noriu pažiūrėti “Fright Night“. Šis filmas, tai 1985 m. sukurto siaubiako remake’as, apie vampyrą kaiminystėje, jį demaskavusį paauglį ir pasipūtusį ir apsipūtusį vampyrų pseudo medžiotoją.

Verta jį pažiūrėti dėl keleto dalykų:
1. Vampyrai čia tikri ir neblizga;
2. Veiksmas + juokeeeeliai;
3. Colin Farell visą filmą lakstantis su aptemptais marškinėliais:

4. Dešimtasis Doctor Who – David Tennant, kuris nemažai laiko ekrane praleidžia vilkėdamas tik odines kelnes ir elgiasi beveik kaip girtas Russel Brand. Ir dar tas britiškas akcentas.

5. Ši daina pabaigoje:

, , , , ,

Komentarų: 1

Be sure your sin will find you out.

Aš mėgstu daug kartų žiūrėti tuos pačius filmus. “The Royal Tenenbaums“ mačiau jau tikriausiai trisdešimt kartų, dažniausiai dėl fono tvarkantis, konspektuojant ar žiūrint į lubas. Vakar jau kokį septintą kartą žiūrėjau “Number 23“.

Siužetas – pusė velnio, vaidyba – bent jau man, irgi šiap sau, išskyrus blogąjį Jim Carrey, bet vizualiai… vizualiai šitas filmas man labai gražu ir aš jį žiūrėčiau ir žiūrėčiau. Iš manęs tikrai ne koks fimų kritikas, todėl siūlau pasigrožėti blogiukišku Jimu Carrey, kuris atrodo toks valgomas, kad… ufff.

O kadangi sekmadienis yra durna diena, kurios galėtų nė nebūti, tai štai dar apetetingų vaizdų:

, ,

Parašykite komentarą

One, two, Freddy’s coming for you…

Šiandien mes šeimyniškai žiūrėjom naujausią “Košmarą guobų gatvėje“. Apie filmo kokybę nediskutuokim, nes… na… tiesiog.
Pokalbis vyko po to, kai filme buvo paminėti micro-naps, kurie leido veikėjams užmigt bet kada. Tokia narkolepsija, net Mariukas neserga.
Taigi, pokalbis:
– Micro-naps!
– Mirco-penises!
– Where?!!?
– Excatly!!

, ,

Parašykite komentarą

She is the love of my life. And I am her spirit.

Ne kartą esu išgirdusi, kad mano skonis filmams – ne koks. Aš nežiūriu senų filmų tik todėl, kad jie seni ir “klasika“. Dažnai būnu pernelyg pavargusi, kad žiūrėčiau ką nors gilaus ir skatinančio susimąstyti apie gyvenimo beprasmybę. Nemačiau “A walk to remember“, “Beautiful mind“, “Notebook“ ir nemanau, kad greitu laiku juos pažiūrėsiu.

Šiandien ketinom žiūrėti “A-team“, bet nepavyko, o po ranka pasimaišė “The spirit“. Aprašymas bylojo, kad filmas turėtų būti panašus į “Sin City“, kurį tiek aš, tiek vyriškis tikrai mėgstam (nes dievinam, būtų per stiprus žodis).
Į “Sin city“ filmas panašus vizualiai. Ir tai gražu. Bent jau man. Bet siužetas….
Seriously, “The Spirit“ has everything:
–  Nemirtingą superhero buvusį policininką;
– Blogiuką gotišku makiažu;
– Mirties angelą;
– Vaikystės meilę;
– graikų mitologijos motyvus;
– sceną su samurajais;
– sceną, kur visi blogieji apsirengę nacių uniformomis. palubėje – akmeninis erelis;
– sexy assasin pilvo šokėją;
– baltą kačiuką vardu Muffin;
– gaują bukų klonų;
This fucking movie has it all!

Ar verta jį žiūrėti? O kodėl gi ne? Žinoma, daugeliui tikriausiai nepatiks. O aš visai smagiai praleidau nepilnas dvi valandas.

Ir žinot, kodėl aš rašinėju šituos šūdus? Nes man liūdna ir aš apsimetu, kad esu konstruktyvi.

,

3 Komentaras