Posts Tagged ate stogeli

Maratonai ir įkaitų dramos

Šiemet dar nelabai sapnavosi. Tiksliau – sapnavosi, ir robotų kovos, ir į rankas inegruoti lazeriniai ginklai, bet labai nerišliai. Šiąnakt jau atėjo laikas. Ir dar tos tėvų padovanotos paklodės su purpurinėm tulpėm daro savo.

Sapnuoju, kad laukiu lauke. Atvažiuoja raudona audi, gale – Kristė, už vairo jos draugas, kuris žinau, kad yra FBI, CIA, CSI, Aras ir dar koks nors special force. Ir sapne jis atrodo kaip Tomas, kurį prieš dvyliką metų įsimylėjus buvau taip labai, kad būčiau ėjus su juo breiko šokti. Tik sapne jo akys dar ryškiau mėlynos ir su rudais pakraščiais, net žiūrėti nejauku.
Važiuojam į Rygą, nes reikia apibėgti maratoną – 2,5 rato stadione. Prie trasos užsirišinėju sportbačius ir labai gerai prisimenu, kad treniravausi. Apibėgu pusę rato ir pradeda durti kairįjį šoną. Vaizdas prieš akis slenka tarytum kadrais kas dešimt sekundžių. Atsigulu ir priglaudžiu skruostą prie guminės stadiono dangos.
Pailsiu, atsigaunu ir grįžtu į automobilį. Važiuojam į turgų, nes Kristei reikia vieno A4 lapo.

Turgus didelis ir purvinas. A4 formatų lapų niekas neturi, bet pilna A5. Visa turgavietė yra ant įlankos kranto. Pereinam turgų ir išlendam prie pačios įlankos. Vanduo nusekęs, dauboje – glitūs akmenys, puvėsių kvapas. Ridinėjasi jūros ežiai, šokinėja stori karališki pingvinai.  Prisėdam ant uolų.
– Noriu nusileist prie vandens, – sako Kristė ir pradeda lėtai leistis per slidžius akmenis.
Iš už kampo pasirodo kostiumuotas vyras su kaubojiška skrybele.
– Aš žinau, kad tau reikia darbo. Turiu tau misiją, – sako jis Tomui. skull
– Ji – vienintelis dalykas, kurio man reikia, – sako Tomas akimis nusekdamas Kristę.
Leidžiuos paskui ją akmenimis ir kankinuosi nuo negeros nuojautos. Užsuku į pašiūrę – ten dar keturi vyrai su kaubojiškomis skrybelėmis. Vienas sugriebia mane už plaukų apsukdamas juos sau apie ranką, kitas pagauna Kristę ir priglaudžia peilį jai prie gerklės.
– Dabar tu dirbsi, ką aš tau pasakysiu, – sako vyras rankas iškėlusiam Tomui.
“Sakyk jiems ką nors, idiote tu prakeiktas“ – galvoju, tačiau padla tyli. Tyla pasidaro per sunki ir neištvėręs įtampos vienas vyrų su peiliu metasi ant manęs. Spėju pasitraukti ir jis nudūria kolegą. Čiumpu kitą peilį, brūkšteliu pirmajam užpuolikui per gerklę ir paleidžiu ašmenis į trečią. Tomas spėja sudoroti kitus du.
Purvinam kubile abu nusiplaunam kruvinas rankas. Eidama per turgų savo odinę striukę su kraujo dėmėmis skubiai sukeičiu su nauja nuo pakabos.
– Abiems viskas gerai? – klausia Tomas prie automobilio.
– Asile, kol tu galvojai, mus ir papjovę būtų! – rėkiu ant jo ir daužau kumštukais.

Šiandien reikia į IKEA, bet bliam kaip lyja.

, , ,

Parašykite komentarą