Archive for category wtf time

Aš sapnuoju Jėzų, o kolegė – Leniną

Mano sapne milžiniškame lėktuve visos kėdės pasuktos 90 laipsnių kampu.
Visi gali žiūrėti pro langus, visi patenkinti.
Iš lauko atplėšia duris ir nedidukė blondinė švilpiant vėjui įsirango į lėktuvo saloną. Tvarkingai uždaro duris.
– Prapiso mano bagažą, – sako ir sulanksto parašiutą į Wizzair reikalavimus atitinkantį 42 x 32 x 25 blokelį.
Ji lėktuvą ir nutupdo.
Milžiniška pieva, kurioje nusileidžiame kažkodėl mėlyna, o jos viduryje – prūdas. Prie prūdo apsikabinęs save per sulenktas kojas ir ant kelių pasidėjęs smakrą sėdi Jėzus. Ir jis nieko nebenori – nei vandeniu vaikščioti, nei ant kryžiaus lipti.
– Gal vyno, Jėzau? – sakau tiesdama jam Neptūno butelį.
– Meh, – sako Jėzus ir nė nepasuka galvos.
Aš jam kalbu ir kalbu, bet man nesiseka ir jei net Jėzus nebeturi motyvacijos, what hope do we have?
jesus
Kolegės sapne Leninas buvo piktas ir, sakė, gyvas, ne mumija.

, , , , ,

Parašykite komentarą

Geek out – Niekas manęs nesupranta

<geekout>

Neplanuotas planas:

1. Vėl pradedi žaisti Dragon Age Inquisition, šį kartą už Dalish.

2. Pagaliau gauni kadaise užsisakytą grandinėlę su elniuku:
Real-925-Sterling-Silver-font-b-Deer-b-font-Antler-Necklace-Pendant-Animal-CHRISTMAS-Gift-women

3. Visą savaitgalį džiūgauji, kad gražus elniukas.

4. Pirmadienį supranti, kad tas elniukas atrodo visiškai kaip Halla, kuri Dalish elfams yra šventa šventa.
Creature-Halla

merrill_with_halla_2___dradon_age_ii_cosplay_by_luckystrikecosplay-d9tvm44

5. Džiūgauji dar labiau.

6. Žinai, kad niekas tavo džiaugsmo nesupras.

</geekout>

, , , , ,

Parašykite komentarą

Būrėjai, aiškiaregiai, atsakikit į klausimą – Sapnai edition

Kai prieš metus viena draugė, kurią laikau labai racionalia asmenybe, mane pakvietė mane į Būrėjų ir Aiškiaregių FB grupę, parašiau jai tris raides:
– WTF?
– Palauk ir pamatysi, – pasakė ji.

Palaukiau ir pamačiau, ko nemačiusi. Žinoma, grupė administruojama, prižiūrėta ir žmonės dažniausiai vieni kitiems malonūs, bet perliukų ten uždera ne prasčiau nei supermamyčių pokalbiuose.

Sapnai visada domino žmones, ji visada buvo mystifikuojami – paslaptingi proto kūriami vaizdiniai kūnui miegant… Aha, LOL. Gal ne man juos teisti, kai visas blogas kraujuoja nuo mano pačios sapnų, bet… nu… aš skyrybą moku. Daugiau ar mažiau.

ar-galit-pasakyti-ka-tai-reiskia
Ką tai reiškia? Kad ateina žiema, reikia UGGsų ir vilnonių kojinių. Paliubomu. (yay, rimuojasi!)

blooood
Yep, UGGsai for you too. Jei su klausėja aukščiau susimesit, gal rasit akciją “Keturi batai už dviejų porų kainą”.

buciau_dekinga_uz_atsakymus
Kai reikia kovot su “dusem” ir dar labai piktom, padėt tik druska ir Supernatural.
tumblr_inline_mf8pbinw021qd695a
PS. jei barstysit ne druską, o koksą, sapnai bu įdomesni ir problemos garantuotai bus kitos.

…Pavyzdžiui tokios:
lol_v2

issigandau-ir-prabudau
Labuka pirk užuolaida. UGGsai tikriausiai irgi nepamaišys, bet iš vienos algos gali neužtekt.

darbo_diena_vakarop

Patarimas gauna +10 taškų iš manęs ir jo autorė – gerą karmą bent porai metų. Neabejoju, kad ugnis simbolizuoja turtus, kurie įgyjami po sėkmingo sandorio. Ir pagropto vaiko. Yep. This is it.

gotta_love_interwebz

Is this a real life?
Tai, ką autorė vadina “nesapnu” man yra 7 alaus per 2 valandas.
Patarimas? Bent retkarčiais blaivybė yra labai gražus ir nuostabus dalykas. Everyone should try it.

, , , , , , ,

Parašykite komentarą

Paštas, kurjeriai ir bulvės

Nevyksta gyvenime dabar nei lūžiai, nei atsivėrimai ar susivokimai, kuriuos galėčiau čia dramatiškai žodžiais paišyti. Vyksta situacijos, blogas oras ir bulvės.

Situacija Nr. 1  – Paštas
Lietuvos paštas yra ta keista organizacija, kuri vis dar neleidžia atsiskaityti kortelėmis, large-1prekiauja viskuo nuo pašto ženklų iki religinio pobūdžio poezijos knygų ir svogūnų sodinukų. Visi paštą keikia, nes siuntiniai vėluoja, dingsta ir jų pakavimo taisyklės kiekvienais metais darosi vis labiau out of this world, bet monopolis sau toliau leidžia jubiliejines markutes.
Mūsų namuose kartais įvyksta kompulsiniai pirkimai iš ebėjaus ar kokio tai alibabaexpress, nes man kartais reikia 24 porų auskarų arba žalio sijono, o vyras kartais užsimano 200 mažų magnetų, nes gi nežinai, kada gali prireikti.
Ir tada netikėtai nutiko laiptinės remontas ir nuo tinko šiurkščios vyriškos rankos nulupo nuo sienos pašto dėžutes ir patalpino kampe ant žemės.
Truputį sunerimau, paskambinau į paštą, kur, po siaubingai šlykščios on hold melodijos, labai maloni teta pažadėjo, kad papasakos mano bėdą mūsų paštininkei ir ši man paskambins (!), jei paklius siuntinys. Aha, geras ne? Dar jei taip ir būtų nutikę, būtų geras.
Pirmą gniūžtę siuntinių lapelių pasiėmiau nuo nukabintų pašto dėžučių viršaus.
Antroji krūvelė buvo įmesta į pačią pašto dėžutę. Stovinčią ant žemės. Aha.
Paskambinčiau pasiskųst, bet bijau on hold melodijos.

Situacija Nr. 2 – Kurjeriai
Šmutkių siuntą iš UK turi atgabenti viena iš kurjerių įmonių, kurioje, kaip tyčia, dirba mano vyras. Amžina kurjerių bėda yra ta, kad jie bando siuntą pristatyti į namus tada, kada manęs ten nėra.
Pirma diena:
– Laba diena, šita… turim jums siuntinį, gal namie esat?
– Atsiprašau, aš darbe. Bet ofisas netoli mano namų, gal jums būtų patogu jį čia atvežti? Merginos administracijoje priimtų.
– Aha, jo, žinoma. Netrukus atvešim.
Vakare – siunta grąžinta į depą.
largeAntra diena:
– Laba diena, šita… turim jums siuntinį, gal namie esat?
– Sveiki, kaip ir vakar, dirbu. Gal galite iki ofiso atvežti?
– Žinoma, netrukus būsim.
Vakare – siunta grąžinta į depą.
Trečia diena:
– Laba diena, šita… turim jums siuntinį, gal namie esat?
– Sveiki, aš jūsų kolegoms jau sakiau, kad patogiau būtų dienos metu man į ofisą siuntą atvežti. Čia netoli.
– Ok, tvarkoje. Atvažiuosim.
Po poros valandų:
– laba diena, norėjau pranešt, kad privažiuosiu prie jūsų ofiso už valandos.
– Super, ačiū, merginos administracijoje atsiims.
Vakare – siunta grąžintą į depą.
Ketvirtą dieną, jiems pavyko, gaila, viena iš išlauktų suknelių buvo per maža.

Situacija Nr. 3 – Bulvės
Po darbo jaučiuosi kaip bulvė pataluose.
Todėl žiūriu Face Off – reality TV apie filmų make-up, tiesiog priminimas apie kiek afigienų specialybių tu nežinojai vaikystėje.
– Woman’s face is more round and man’s is more angular. So if you add add add more roundness to a man, you get a woman, – ekrane sako mergaitė.
– If you add roundness to a man, you get a woman, if you keep adding roundness to a woman, you get a potato. – sakau vyrui.
– Aš labai tavim didžiuojuos, – sako jis man.

O kas belieka?

, , , , , , ,

Komentarų: 1

Eurotripas 2016. I dalis. Vilnius -Wroclavas -Praha – Brno – Popradas.

Nors aš jau nebe planerė, planuoti aš dievinu. Ir šios atostogos buvo mano pirmasis planavimo “kūdikis” gimęs ne darbe.
11 dienų.
3000 km.
Vienas vairuotojas.
map_eurotrip

1 diena.
Ilgiausia kelio atkarpa, kurią reikia susikaupti ir pravairuoti. Groja Iron Maiden. Sustojam Biedrionkoj ir nusiperkam pigaus alaus ir koncervų. Good planning.
Du kartus susipykstam su Google Lady, nes ji nesupranta apie kokias apylankas kalba. Butas Wroclave rastas per Airbnb, šeimininkas paliko detalias instrukcijas, manęs neapleidžia nuojauta, kad jis arba psichopatas, arba labai keistas. Dabar manau, kad jis tiesiog keistas. Bute palikta viskas – alkoholio pilna baras, triusikai, paltai, laptopas, kreditinės kortelės… Žiūrim futbolą, mėgaujamės lietinga Wroclavo panorama į vidinį kiemą.

2 diena.
Išvykstam į Wroclavo senamiestį. Šeimininkas nurodo ne tą tramvajaus kryptį, tai visų pirma pasimėgaujam Wroclavo rajonais, krūmais ir vietiniais. Wroclawas yra meh miestas. Jame galima pasifotkinti ir suvalgyti pietus. DSC_0419
Vakare – Iron Maiden koncertas.
Žinoma, Lenkija nebūtų Lenkija. Todėl kelionė iš centro iki stadiono trunka 45 minutes, o alaus arenoje negalima gerti, nes alus kenkia retai stadiono žolei. Or whatever.

Iron Maiden yra freekin’ awesome. Loved them before, love them more now.
DSC_0458

3 diena.
Iškeliaujam į Prahą.
Google lady vėl kalba nesąmons, todėl netyčia atsiduriam Vokietijoj. Apsidžiaugiam, pamatom mokamo kelio būdeles, apsisukam ir grįžtam į Lenkiją. Čekija yra labai gera vieta būti.
Airbnb butas pačiame miesto centre, todėl vairuotojas kovoja su eismu, tramvajais ir po ratais krentančiais turistais. Driving skill major level up.
Butas yra rojus – milžiniška terasa, iš kurios matyti senamiesčio stogai. Iki garsiojo laikrodžio – 3 minutės.
DSC_0479
Turistiniai objektai is a must, todėl greituoju būdu apeinam tiltus ir aikštes. Turistų tankis yra stipriai per didelis, visi lengvai suirzę ir tada… randam geriausią restoraną visoj Prahoj. Jis, I’m shitting you not, vadinasi “Du kačiukai”. Ir jie gamina savo alų, savo likerį, patys marinuoja sūrį ir yra tiesiog nerealūs.
– Šnaps with beer? – klausia besišypsanti padavėja. – Little cherry šnaps for the ladies?
Ir mes tik linksim galvom.

4 diena.
Pažiūrim kaip garsusis Prahos laikrodis muša valandas. Skeletas dešinėje gerai taškosi.
DSC_0513
Įvaldom po dar šiltą minšktutį ir skanutį “Trdelnik”, kuris sukelia cukraus komą ir grįžtame į “Du kačiukus” pietų. Vyrai užsisako šonkauliukų ir beveik apsiverkia iš laimės.
Dar to nežinom, bet gimsta kelionės catch phrase:
– Pagalvokit dabar apie tuos ribs…
– RIIIIBS… (visi seilėjasi fone)
DSC_0531

Išvykstam į Kutna Horą, nes ten yra bažnyčia iš kaulų. Nuoširdžiai, rekomenduoju apsilkankyti, jei atsidursit netoliese. 40 000 žmonių kaulai panaudoti kaip patalpų dekoracija. Pretty freekin’ creepin’ amazin’. Žmogui kainuoja 90 Kč, kad yra lygu varganiems 3,5 eurams.

DSC_0542.JPG

Atvykstam į Brno ir pirmiausia užsimerkiam į viešbučio baiseiną su vaikais ir neblaiviais rusais. Deja, netrukus paaiškėja du nemalonūs dalykai:
1. Brno yra nuobodus miestas ir tikrai neverta ten praleisti parą.
2. Mūsų viešbutis, nors ir tvarkingas ir modernus, yra viduryje paties tikriausio gypsy ghetto.
Todėl skubiu žingsniu aplankom garsųjį Brno Dildo clock. DSC_0549

Mes nesuprantam kaip jis veikia, bet, žinoma, gimsta dildo related medinis bajeris:
– Excuse me, sir, what is the time?
– Well, it’s dildo o’clock.
Ha!
Likusį vakarą praleidžiam savo kambario terasoje, klausydami ghetto garsų ir stebėdami naktinį Brno iš toli.

5 diena.
Mūsų mašina neužsiveda. Kosti ir neužsiveda. Vyrai atsidaro kapotą ir rimtais veidais žiūri į variklį.
Prieina rusų pora ir pasako, kad jų mašina buvo sugedusi vakar. Duoda serviso numerį, kurį gavo iš šeimos, kurios mašina sugedo užvakar. Mums kažkaip nejuokinga.
Skambinu tėčiui, kuris yra mašinų guru. Telefonu paklauso variklio ir diagniozuoja, kad matyt kažkas su kuro padavimo pompa (or whatever). Ieškom serviso, bet, labai dideliai mūsų nelaimei, Čekijoje – nedarbo diena kažkokių šventųjų nukankinimo proga ir visi servisai jau iš po vakar girti.
Vyrai ieško pagalbos, aš palaikau ryšį su mechaniku-tėčiu Lietuvoje ir bandau greituoju būdu perplanuoti kelionės maršrutą, kad prarasti kuo mažiau.
Paskutinio skambučio metu, tetis paklausia ar matau juodą pompikę. Patikinu, kad matau, ir kad ji minkštoka. Ir tada stebuklingu būdu užmupuojam variklį ir klyktelim iš džiaugsmo.
Automechanics-on-the-phone skill leveled up.
Laikomės plano, tik praleidžiam rezervaciją ir nepatenkam į Pukva cave. Fuck it, užeinam į Balcarka cave, visai verta, kainuoja 4 eur, tik gidė kalba čekiškai, niekas nežino kodėl.
Paskutinėje kompozicijoje meškiukas yra ryškiai užsimetęs LSD:
DSC_0582

Įvažiuojam į Slovakiją ir vėlyvą vakarą pasiekiam pensioną Poprade. Kadangi atvykstam vėlai, telefone turiu ilgiausią instrukciją, kaip rasti raktą: Durų kodas XXX, kairėje po vazonu ir už devynių miškų rasi seifą, jo kodas YYY, pasukti rankenėlę į kairę, pačiai apsisukti į dešinę, pacituot Šekpsyrą ir jei pasiseks, raktas bus tavo.

, , , , , , , , ,

3 Komentaras

Creeping everywhere – ne, normaliau nebus.

Kartą jau rašiau, kaip stalkinu žmones.

22823

Dabar – dublis du. So, buckle up, little Mikey, you will hear some weird shit.

Prieš solidžius 13-14 metų likimas retsykiais mane nublokšdavo į visokias jaunųjų mokslininkų konferencijas, konkursus, diskusijų būrelius ir kitus užklasinės veiklos samburius. Dažniausiai toks renginys reikšdavo keletą dienų praleistų ne mokykloj, krūvą tokių pačių sutrikusių bendraamžių, o kartą – ir Ledo alų iš Užupio kiosko. Ai, ir dar kokį nors daugiau ar mažiau reikšmingą raštą, kuriuos visi džiaugdavosi. large2

Viename iš mažesnių Lietuvos miestų, kai mus vedė į moksleiviams skirtą viešbutį, juokavo, kad eisim pro viešnamį. Viešbutyje buvo taip šalta, kad miegojau su pukuotu megztiniu.
Tame pačiame mežesniamie mieste, jo gimnazijoje vyko konferencijos dalyvių diskoteka. Žinoma, aktų salėje. Žinoma su populiariausias to meto hitais – Lose Yourself ir Cry me a River.
Vienas mokyklos vietiniu savanorių atrodė taip, kaip man anuomet patiko – ilgi plaukai ir rudos akys (paskersuoju į gyvenimo vyrą – matyt, kad tebepatinka).
Ne daugiau nei porą kartų apsikeitėm žvilgniais, bet to užteko, kad galvoje įstrigtų.

Po keleto mėnesių netikėtai jis apsireiškė kaip veikėjas vienoje paaugliškoje istorijoje, kuri pranyko amžiams, kai kietasis diskas išėjo anapilin.
Tuomet jis gavo Rolando vardą. large3

Rolandas grįžo dabar. Visiškai kitoje istorijoje, kitu vaidmeniu, tačiau vis tiek rudomis akimis.
Ir pagaliau aš gėdingai ir tyliai gimnazijos puslapyje randu jo laidą, sužinau pavardę ir kone pasislėpusi po stalu pasigooglinu.
Ir man taip gera žinoti, kad nors ilgų plaukų ir nebeliko, jis dabar – sėkmingas architektas. Iš to, ką aš suprantu apie architektūrą – puikus architektas.

Jei netyčia skaitai ir save atpažinai, this is not creepy at all.

, , , ,

Parašykite komentarą

Viskas yra kontroliuojama

– Ne, – tariu visiems susirūpinusiems. – Blogas nemirė. Galit nebesirūpint.
(reikšminga pauzė, kol visi kambaryje lengviau atsidūsta)

large

Bet aš užsiiminėjau kitomis ir kartais net labiau konstruktyviomis veiklomis – pavyzdžiau Coursera kursais ir Camp NaNoWriMo.
Rezultato teaseris:

Leila susiraukė, bandydama įspėti, ar tai nebuvo piktas Einaro pokštas, tačiau daugiau nieko neklausė. Jei jis taip pokštauja, užplos jam su lavono plaštaka.

Gegužės iššūkis sau – dar 20 000 žodžių. Sakau garsiai, kad kas nors galėtų sugėdint, jei meluoju.

On the funnier note – kalafiorai labai brangūs.
Ir štai pastebėjimas. Jis apie alų. Todėl svarbesnis nei kalafiorai.
Jį įkvėpė Tadas Vidmantas.

Tadas Vidmantas: <..> Atsimeni, buvo kažkada toks Euro alus už vieną litą? Tada pigiau gėrei, dabar brangiau valgai. Tas ant to gaunasi, ne?
Eglė: Ooo, alaus puslės…
Nėrgyvenimo: Pameni, Ledo, Euro, Meškos… Va ten tai buvo alus.
Eglė: O dabar? O kas dabar?
Nėrgyvenimo: Kronenburgas, Engelmanas ir Warštaineris. Čia kaip koks j-pop-gay bandas.

, , , , ,

Komentarų: 1