Archive for category lovable stuff

Kaip sustot įsibėgėjus

Kur buvau dingus? Daugiausiai laiko praleidau makaronų, picų ir labai vidutinio alaus žemėje – Italijoje. Užsisukusi uragane su komandiruote (pasakojimas TBA), leidykla – atskiras pranešimas irgi bus, atostogomis… Aš neturėjau laiko niekam, o ypač sau.
Gera pagaliau grįžti.

Aš niekada nebijojau aukščio. Nesustingdavau ant aukščiausios medžio šakos, ar atrakcijonų parke, iššokdavau iš medžio, pereidavau tvora, nušokau nuo tilto su virve. Man nebaisu. Tiesa, vieną kartą neįlipau į pajūrio apžvalgos bokštą paimti Geocache. Bet bokštas buvo senas, nestabilus, aprūdiję, o viršuje dar dūzgė vapsvų lizdas. Todėl nurašiau tai sveikam protui.
DCIM101GOPROKalnuose ir medžių parkuose su vyru vis juokėmės (iš tiesų vyras daugiau keikėsi, nei juokėsi), kad mano vienas saugiklis perdegęs, o aš spėliojau, kur vis dėlto yra mano riba.

Šita nuotrauka atrodo kaip ir kitos 107 šių atostogų nuotraukos – aš ir Via Ferrata (ir dar Manto koja), tačiau man būtent ši nuotrauka patinka labiausiai. Todėl, kad joje aš išsigandau ir sustojau.
Žengiau ant atbrailos ir supratau, kad aukštai. Tada dar kvailo principo vedina nusileidau keletą metrų žemyn ir supratau, kad toliau – niekaip.
O atrodo, kas čia tokio – tas pats trosas, tie patys du karabinai, sauga, ta pati atbraila… Bet kažkodėl – niekaip. DSC_1537

Dabar, kai užsimerkiu, matau kaip žingsnis po žingsnio tą atbrailą įveikiu,

tačiau tą kartą reikėjo apsisukti ir grįžti atgal.

Reikėjo atsisakyti vieno iššūkio, kad įveikti dešimtį kitų (look, I got all very deep here).

 

Dievaži, jei toks pirmas pusmetis, tai kokie bus likę metai?

I was your sailor, your demon
Your lover, your overbearing best friend
Hoping for some attention
I saw through your automatic heartache
Now I know that love is as love was
It’s downhill from here

, , , , , , ,

Parašykite komentarą

Geek out – Niekas manęs nesupranta

<geekout>

Neplanuotas planas:

1. Vėl pradedi žaisti Dragon Age Inquisition, šį kartą už Dalish.

2. Pagaliau gauni kadaise užsisakytą grandinėlę su elniuku:
Real-925-Sterling-Silver-font-b-Deer-b-font-Antler-Necklace-Pendant-Animal-CHRISTMAS-Gift-women

3. Visą savaitgalį džiūgauji, kad gražus elniukas.

4. Pirmadienį supranti, kad tas elniukas atrodo visiškai kaip Halla, kuri Dalish elfams yra šventa šventa.
Creature-Halla

merrill_with_halla_2___dradon_age_ii_cosplay_by_luckystrikecosplay-d9tvm44

5. Džiūgauji dar labiau.

6. Žinai, kad niekas tavo džiaugsmo nesupras.

</geekout>

, , , , ,

Parašykite komentarą

Vorai, baimės ir kaip būti dama

Australai uždraudė vieną iš animacinės kiaulės serijų, nes filmuke vaikams aiškino, kad voras draugas ir voro bijoti nereikia. Suprantu juos.
Skinnylegs2_3198643b

Dar yra tas mitas, kad miegodami per metus mes suvalgom X kiekį vorų (priklausomai nuo šaltinio svyruoja tarp 4 ir 20) per metus. Šį gandą 1993 metais paleido moteris, kuri, iš esmės, norėjo įrodyti, kad žmonės patikės bet kuo. Pasirodo, vorai nėra savižudiai. Kiek jų suvalgom su maistu – kitas klausimas.

spider buick

Niekada nebijojau vorų. Tačiau būdama 8-10 metų maniau, kad bijoti vorų yra labai moteriška.
Kaip pagijau nuo šito bjauraus stereotipo? Vieną dieną ruošiau pamokas ir ant sienos pamačiau vorą. Mes gyvenam nuosavam name, todėl voras kambaryje nėra didelė naujiena. Aš – antrame namo aukšte, tėtis – kažkur pirmame. Tikiuosi, kad va elegantšikai klyktelėsiu ir tėtis atbėgs manęs gelbėt. Klyktelėjau. Klyktelėjau dar. Pabandžiau alptelėt kaip daro tikros damos.
fainting
Po kiek laiko imu jaustis kvailai.
Aš žiūriu į vorą. Voras žiūri į mane.
Dar kurį laiką žiūriu į vorą, kuris į mane net nebežiūri.
Aš grįžtu prie daugybos lentelės, voras grįžta prie voratinklio projektavimo.

Dabar mano vyras nemėgsta vorų. Uždaužytų visus šluota ir nesismulkintų, todėl aš einu į gelbėjimo misijas ir nešu juos laiptinėn žiemą ir laukan vasarą. Už unitazo ir vonios palubyje neliečiu, bet saugau, kad duše nenuplautų vanduo.
Duše pakeliu akis ir voras žiūri kaip žiūriu į jį nuoga.
Good for you, spider bro.

72454b27084da26a4fbf3af1ccdb7700

, , , , ,

Parašykite komentarą

11 knygų, kurias nuolat skaitau

Kadangi kadaise rašiau apie filmus, kurių nenustoju žiūrėti, o dabar praradau savo biuletenio nekaltybę (taip, taip, man beveik 30 ir aš iki šiandien gyvenime neturėjau biuletenio) ir turiu laiko, štai gyvenimo knygų TOPas.

  1. Jurga Ivanauskaitė “Ragana ir Lietus
    raganairlietussenas
    Pirmą kartą apie šią knygą išgirdau, kai buvau keturiolikos ir buvau Šiauliuose labai keistoje konferencijoje/konkurse. Tada labai entuziastinga mokytoja mokinukų pilnai klasei citavo nešvankiausias knygos ištraukas. Tik kai pagaliau ją paskaičiau, supratau, kad čia visai ne apie tai.

    Jaučiuosi, tarsi būtų nudirta mano oda ir visas kūnas kraujuotų prisiminimais.

  2. Simon R. Green “Blue Moon Rising” ir “Hawk and Fisher
    kylantismelynasmenulis haukasirfiser
    Žinau, žinau, viršeliai siaubingai kaip ir praktiškai visų “Eridano knygų”. Tačiau pirmą perskaičiusi “Dievų Žudiką” negalėjau sustot ir dabar tikriausiai kiekvieną knygą iš abejų serijų esu skaičius po kokius 5 kartus, tiek angliškai, tiek lietuviškai.

    Rupert: “… At this rate, somebody is bound to upset the Warlock once too often, and we’ll end up with a Court full of bemused looking toads.” “He wouldn’t dare use his magic here,” said the Champion. “Don’t bet on it,” said Rupert. “The High Warlock has all the practicality and self-preservation instincts of a depressed lemming

  3. Amanda Palmer “The Art of Asking
    the_art_of_asking_book_cover
    Jau daugybę kartų gyriau, citavau ir apkeliavo jau ne vienas draugų rankas ir pastrigo pas Viltautę (looking at you :D), bet viskas jau išspręsta.

    There’s really no honor in proving that you can carry the entire load on your own shoulders. And…it’s lonely

  4. Jurgis Kunčinas “Tūla
    tula
    Žinau, kad pirmą kartą “Tūlą” autobuse į Vilnių. Tada Vilniuje Užupyje ir Pilies gatvėje, ir Bernardinuose ir labai daug kartų. Ir nuo jos pradėjau klajoti Vilniaus gatvėmis ieškodama būtų ir nebūtų vietų.

    Kalbėk man, Tūla, pasakok ir primink, kuždėk, kai aš ateinu vidurnaktį, patikliai amsint senamiesčiošunims, kai kertu  vaiduoklišką Olandų gatvės magistralęir pro drėgnus Filaretų gatvelės kiemelius it šmėkla išnyru Polocko tiesėje ties Bernardinų kapinėmis, – visas šis nejaukus pasaulėlis siejasi tik su tavim, Tūla, ir Bernardinais, nors jųseniausiai nebėr… kas sakė, kad nebėr? Savo pėdomis patižusiamesniege tarsi braižydamas šio kvartalo topografinį žemėlapį, pro šunturgį, vaistinę, žuvies ir batų krautuves leidžiuosi pas tave, leidžiuosi ir išnyru ant ledinio Vilnelės kranto, o visa senoji miesto dalis, mėnulio nutvieksta, iš tikrųjų panaši į seną miesto planą, kruopščiai nubraižytą ir nuspalvintą kažkokios aukštesnės esybės…

  5. Ugnė Barauskaitė “Dešimt
    desimt
    Paauglystėje dievinau pirmąją Ugnės knygą “O rytoj ir vėl reikės gyventi”. Kai pasirodė “Dešimt”, raukiausi, nes nu ple apie nėštumą gi, bet nusipirkau. Ir po to skaičiau periodiškai po porą kartų į metus. Kiekvieną kartą, kai imi norėti nereikalingų dalykų, o gerklėje nusėda įkyrus neramumas.

    Vyrai geria, nes jiems linksma, moterys geria, nes nekenčia savo aukštakulnių.

  6. Ben Elton “Dead Famous
    mirtistupykloje
    Šitai knygai taip siaubingai nepasisekė su pavadinimo vertimu, kad man kiekvieną kartą prisiminus liūdna. Lietuviškai “Deadly famous” virto į “Mirtis tupykloje”. Saaaad. Ir dar jie vertime visus papus vadina “buferiais”, kad labai nervina. Bet man ši knyga – geriausias kurinys apie realybės šou ir tobulas smagus, bet įtemptas, detektyvas.

    One house. Ten contestants. Thirty cameras. Forty microphones. One survivor. The words punched themselves onto the screen like fists slamming into a face. Frantic, angry rock music accompanied the post-punk graphics and the grainy images supporting them. A spinning hot-head camera. A barbed wire fence. A snarling guard dog. A girl with her back to the camera removing her bra. A close-up of a mouth, screaming and contorted with rage. More big guitar noise. More jagged graphics. Nobody watching could be in the slightest doubt that this was telly from the hip and for the hip.

  7. Undinė Radzevičiūtė “Strekaza
    strekaza
    Čia buvo pirma mano gauta elektroninė knyga. Aš rimtai! Jau nepamenu kas, bet kažkas per mIRC atsiuntė labai prastai suformatuotą .doc. Paskui aš tą knygą nusipirkau ir ištisus skyrius mokėjau mintinai. Ir čia aš atradau terminą “mizantropija”.

    Skambutis: laikrodis-durys-telefonas? Telefonas. Mama.
    – Sapnavau, kad tu numirei, – niūriai sako ji.
    – Jau trečią kartą šiemet.
    – Aš labai verkiau. Ką veiki?
    – Ruošiuosi pas psichiatrą.
    – Ko tu ten vaikštai? Ką, jis tau patinka?
    – Matei filmą apie Tonį Soprano? Jis ten irgi vaikšto pas psichoterapeutę. Jo mama klausia: “Ko tu ten vaikštai, kad kalbėtum visokią bjaurastį apie savo motiną?” Tai žinok, kaip tik to ir vaikštau. Kad kalbėčiau visokią bjaurastį apie savo motiną.
    Mama pralinksmėja.

  8. Joseph Heller “Catch-22
    22islyga
    Kai pirmą kartą perskaičiau, pusės nesupratau. Perskaičius antrą kartą nesupratau kitos pusės, todėl skaičiau dar kokią dešimtį kartų. Ir kiekvieną sykį randu iš ko kikenti. Didelis bonusas – mano vyrui irgi patiko.

    Why are they going to disappear him?
    ‘I don’t know.’
    It doesn’t make sense. It isn’t even good grammar.

  9. Nerijus Pečiūra – “Aš ir Atsuktuvas” ir “Vilniaus Kiberpoema
    as-ir-atsuktuvas_z1 kiberpoema
    Tikriausiai tuščiausios knygos šiame sąraše, tačiau, kai galva ūžia, ranka pati tiesiasi prie tokios dvasinės ir literatūrinės lengvybės. Ir dar truputėlį daužo neformalais ir tuo pasauliu, kurio sterilius likučius dar pamačiau Vilniuje prieš 15 metų, kai Green’ai dar dirbo, o Užupys dar buvo griuvėsiai.

    Vilniaus Senamiestyje ir dabar niekada netrūksta žmonių, kurių gycenimas – tai kiberpoema, o šeštadieniais jiems saulė leidžiasi lėčiau…

  10. Judita Vaičiūnaitė – “Neužmirštuolių mėnesį
    neuzmirstuoles
    Mažą mėlyną knygutę radau lentynoje ir perverčiu reguliariai. Kodėl? Nežinau. Neturiu jokio paaiškinimo, nemėgstu poezijos… bet vis tiek. Dalį eilėraščių rasite čia.

    … Balzamuotojau,
    aš noriu tapt bejausmė.
    Man taip baisu. Aš visiškai netrokštu amžinybės.

  11. Chuck Palahniuk – “Invisible Monsters
    invisible-monsters
    Į jos vietą lygiai taip pat galėtų stoti “Haunted”. Nepaprasta istorija, priplojantys ir netikėti plost twists, kiekvienas sakinys gali būt paverstas į tatuiruotę. Bet, tikriausiai, ne silpnų nervų skaitytojams.

    No matter how much you think you love somebody, you’ll step back when the pool of their blood edges up too close.

Ir dvi knygos, artimos, bet nepatenkiančios į sąrašą:
Hanya Yanagihara -“A Little Life – nenusakomai gera, jautri, nuoga knyga, tokia, kurią skaitydama verkiau balsu. Ir nesvarbu, kokia ji gera, gyvenime daugiau jos neskaitysiu.

Hector Malot “Be šeimos – kurią skaičiau vieną kartą ir prieš 17 metų, tačiau niekada nepamirštu.

Tiesa, paskutiniu metu mano aplinkoje netyla kalbos, kad nevertiname rašytojų moterų. Sudariusi šį sąrašą nustebau – 5/11 jame yra moterys. Neturėčiau stebėtis, tačiau natūraliai dažniau renkuos vyrų rašytas knygas – trilerius, fantastiką, siaubą, kuriose nemėgstu emocinio krūvio, kurį dažnai prideda autorės. Toks pastebėjimas sau pačiai.

Manot, kad mano sąrašas – šūdas?
Jūsų toks pats?
Nelaikykit tokių emocijų savyje, rašykit į komentarą.

, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

2 Komentaras

Kodėl noriu atsiprašyti Princesės Lėjos?

Ar jūs žinojot, kad Carrie Fisher, vaidinusi Princesę Lėją yra rašytoja? Įdomi, kandi ir juokinga rašytoja.
Nes aš tai nežinojau.

fishrt

Any people who use language the way the British do – with colloquialisms like “twat” (rhymes with “fat”) and “cunt” (rhymes with everything)  at their core – how could you ever tire of listening to and/or interacting with such a gang?

Pirmiausia pažiūrėjau “Star Wars: The Phantom Menace”, 1999 metais, kai buvau vienuolikos, dar gyvavusiame “Lietuvos” kino teatre. Išgyvenau tokį crush for Obi van Kenobi (Ewan McGregor at that time), kad meilės ilgaplaukiams vyrams neišsigydžiau iki trisdešimties.
Senuosius filmus išvydau tik po kokių trejų metų, kai juos rodė TV3.

(paaiškinimas labai jauniems skaitytojams – gudžiais ~2002 metais, ne tik, kad nebuvo tokio džiaugsmo kaip linkomanija.net, piratebay.org ar filmai.in, bet ir internetą dažniausiai turėdavom nuo 17 val arba visą parą, bet tik 4 Gb/mėnesiui. Filmą siųsdavais per Emulę ir per visą naktį,) 

Dabar mano chalatas – džedajiškas, o ant sienos sukryžiuoti kaba du light saber’iai, kuriuos kalėdiniu laikotarpiu apvynioju lempučių girlianda. Bet aš prasta fanė. Kaip ir su muzika – galiu mintinai mokėti visas grupės dainas, tačiayu nežinoti vokalisto vardo, amžiaus ir vienu atveju – net lyties.
Nežinojau, kad Carrie Fisher rašo.
Nežinojau, kol po jos mirties nepamačiau atsitiktinės knygos apžvalgos.
Nusipirkau “The Princess Diarist” ir aš atsiprašau, Princese, kad tiek daug turėjo nutikti, kad tuos tekstus atrasčiau.

Jei visiškai nemėgstate Star Wars, nesipurtykit, nes knyga iš tiesų yra apie pačią Carrie, pirmojo filmo užkulsius ir slaptą romaną su Harrison Ford, taip pat apie liūdesį, kurį išduoda senų dienoraščių ištraukos.

carrie
Sullen and scornful; a real Marlboro man
The type who pours out the beer and eats the can
A tall guy with cultivated leer
One you can count on to disapprove or disappear
I knew right away that he was a find
He knew that you had to be cruel to be kind
Given this, he was the kindest man I’de ever met
Back came my sense of worthlessness
And my long lost pangs of regret
I was my old self again, lost and confused
Reunited with that old feeling
Of being misunderstood and misused.
Sold to the man for the price of disdain
All of this would be interesting
If it weren’t so mundane.

Prieš dešimtetį būtų pataikę į patį gerai užmaskuotą centrą.

I suspect that no matter what happens I will allow it to hurt me. Eat away at my insides, as it were – as it will be. As it always has been. Why am I so accessible? Why do I give myself to people who will always and should always remain strangers? I have always relied on the cruelty of strangers and I must stop it now. I am a fool. I need a vacation from myself. I am not very good at it lately.

The compromise I made was not an easy thing to do
It was either you or me and I chose you
Although far from a joker you spoke in wry, wry riddles
I could’ve given you so much but you wanted so little
I thought you might supply some tenderness I lacked
But out of all the things I offered you took my breath away
And now I want it back.

Man labai gaila, Princese, kad tavo žodžių neatradau anksčiau.

, , , , , , ,

Parašykite komentarą

Sutrauka 2016-ieji

Senas kinų prakeikimas sako “May you live in interesting times”. Tai va tokie ir buvo tie 2016-ieji – prakeiktai įdomūs.
Globaliu mastu – keisti, man asmeniškai – pilni patirčių ir neblogi.
Panašu, kad 2017-ieji Lietuvoje gali būti pilnesni dar keistesnių patirčių – be alkoholio ir narkotikų, užtat su tautiniu kostiumu.

Taigi, kokie buvo 2016-ieji? (2015 čia)
2017

Metų žygiai:
1. Eurotripas Vilnius – Vroclavas – Praha – Brno – Poprad – Tatranska Lomnica – Krokuva – Varšuva – Vilnius. Detaliai – ČIA ir ČIA.
dsc_0706
2. Jau tradicija tampančios baidarės Vilnele;
3. Baidarės Grūda;
4. Baidarės Verkne;
5. Apeiti visi pažintiniai takai aplink Vilnių, nes reikėjo treniruotis prieš kalnus;

Metų pirmi kartai:
1. Pirmoji viršukalnė (Velka Svištovka, 2037 m);
2. Pirmoji kalnų upė;
3. Šuolis su virve nuo Trijų Mergelių tilto;

Metų pasirodymai: 
1. Imagine Dragons;
img_20160131_203742
2. Louise Omielan;
3. Jimmy Carr;
4. Iron Maiden;

Metų sportai:
1. Nubėgta apgailėtinai mažai – 38 km. O buvo taip, kad ilgai slogavau, tada skaudėjo kelį, tada nebeskaudėjo, bet reikėjo jį saugoti, kad neskaudėtų kalnuose… Žodžiu, kalta, tikrai reikia pasitaisyti.
2. Užtat nuirkluota – 80 km. Definately not a leg year.

Metų sveikatos dislike: alkūnės nervo uždegimas ir dar vienas protezuojamas dantis.

Metų pastovumas: Pats geriausias vyras pasaulyje. Jau beveik 11 metų.

Metų filmas:
Nediskutuotinai geriausias:One more time with feeling” skirtas naujam Nick Cave albumui.
Runner-Ups:
1. High-Rise (nes pusnuogis Tom Hiddlestone visada yra gerai);

2. Doctor Strange (I’m sucker for Marvel and Cumberbatch, what can I say);
3. Deadpool (žr. aukščiau);
4. Neon Demon;
neon

Metų knyga:
Po pernykščio Reading Challange fiasko pasitaisiau.
Planas buvo įveikti 25 knygas, pasak Goodreads, būtent tiek ir įveikiau, nors dar 2 knygų tiesiog nėra jų kataloge. Taigi 27/25, visas sąrašas čia.
1. Chuck Palahniuk – Haunted (arba Rant, arba Choke). Šiemet buvau visiškai apsėsta Palahniuko knygų.
2. Richard Kadrey – Sandman Slim. Labai ieškojau fantastinių knygų serijos, kuron galėčiau įkrist ir nebeišlipt. Radau.
3. Shannon Kirk – Method 15/33. Taip, sociopatės mergaitės paskutiniu metu nepaprastai trendina literatūroje, bet šita labai gera. Also, see Quicksand.

Metų muzika:
1. Nick Cave – Girl in Amber

I knew the world it would stop spinning now since you’ve been gone
I used to think that when you died you kind of wandered the world
In a slumber til your crumble were absorbed into the earth
Well, I don’t think that any more the phone it rings no more

2. Highly Suspect – My name is Human

I’m ready for love, and I’m ready for war
But I’m ready for more
I know that nobody’s ever been this fucking ready before

Metų žaidimas: The Witcher 3: Wild Hunt. Be konkurencijos.

Metų suvokimai: Ne viskas pasikeitė, kas manei, kas jau pasikeitė.
15747754_1105124352932817_6818774389857242482_n

Metų pasiekimas: Pabaigta antra knyga, kuri dabar leidykloje laukia nuosprendžio.

Metų pirkinys: Blender of Oblivion (for reference, check this) ir Siurblys robotas, kurį dar reikia parsivežti (vyre, žiūriu į tave).

Metų paieškos: apsėsti namai lietuvoje, kaip susitvarkyti gyvenima, kaip nesinervuoti, moletai uzpisa, as visko bijau, seksas parasitas, nupuvo kaktusa ka daryti, pasimečiau gyvenime, vyras manes nebeliecia, baidarėmis nuoga.

Metų Naujų metų sutikimas: dviese namie. Like old people. Labai patinko, nes nereikėjo sukti galvos, gaminti ir puoštis.
– Žinai kaip sako, su kuo sutiksi naujus metus, su tuo ir…
– Su treningais.

Metų planai:
1. Rammstein Taline;
2. Alice Cooper;
3. Evanescence;
4. Aukštesnė ne 2037 m. viršukalnė;
5. Winter hiking in France (kryžiuoju pirštus, kad paeitų);
6. Projektėlis šen, projektėlis ten.

Metų pažadai:
1. Daugiau bėgioti;
2. Dar daugiau rašyti rašyti rašyti;
3. 30 knygų per metus;
4. Ramybės sau, nes nors ir metai buvo geri, blaškiausi, bangavau ir plėšiaus.

Karminis alaus bokalas keliauja: Aušrai, nes ji geriausia ir būtent to ir nusipelno (geriausio IR alaus),  Vyrui, kuris šito neperskaitys, taip pat – Eglei, Mantui ir Živilei, kurie kiekvieną dieną šalia ir taip užknisa, kad net gera.
Ir linkėjimai seneliui ir močiutei, žinau, kad skaitot 🙂

satan

, , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Komentarų: 1

Susiplėšyk ir susisiūk arba One more time with feeling

Būna, negali numatyti net ir mažiausio veiksmo pasėkmių ir kaip ilgai jas jausi ir kentėsi.
Taip netyčia radau vyrą jau dešimtmečiui. Taip vienas atmestinai parašytas ir nerūpestingai išsiųstas CV davė karjerą, kurios tada niekas neplanavo.

Kai penkiolikos metų parsipūčiau Iron Maiden ‘Rainmaker’, negalėjau žinoti, kad po daugiau nei dešimtmečio stovėsiu jų koncerte.

Kai nuobodžiaudama pradėjau žaisti Dragon Age, nenumaniau, kad tai baigsis šimtais žaidimo valandų, sunkiais sprendimais ir milžinišku įkvėpimu kitiems dalykams.

Kai įsijungiau pirmą Supernatural seriją, nežinojau, kad po 5 sezonų serialą mesiu, nes dėl svetimų veikėjų dėl nesuvokiamų priežasčių skaudės per daug.

Kai atsiverčiau pirmą “Invisible Monsters” puslapį, nežinojau, kad skaitysiu tuos pačius puslapius dešimtis kartų ir galvoje kartosiu kaip mantrą.blood

Kartais nežinai, kad smulkmena gali vėliau tau reikšti begalybę.

Aš nepamenu, kada išgirdau Nick Cave pirmą kartą. Dabar, žvelgiant atgal, atrodo, kad jis visuomet buvo. Kartais klausomiausių dainų sąraše, kartais kažkur tolimoje paraštėje lyg aidas. Bet visuomet buvo.

One more time with feeling – filmas apie naujausiojo Nick Cave albumo Skeleton tree kūrimą. Tokių filmų aš įprastai nežiūriu.
Bet kai vakar kino salėje užgeso šviesos, labai greit supratau, kad šitas filmas mane suplėšys, susiūs ir po dviejų valandų būsiu truputį kitokia.

Apie ką jis – nepasakosiu.
Jei kada nors turėsite galimybę – būtinai pažiūrėkite. Nes be proto gražu.
Albumas nuo šiandien ryto sukasi Spotify (ir mano ausyse).

Rip yourself open. Sew yourself shut – rašė Chuck Palahniuk.

enhanced-buzz-29774-1376323276-24

, , , , , , ,

Komentarų: 1