Archive for category lovable stuff

NE apžvalga – House of Leaves

…daugiau nei trys mano tylos mėnesiai. Užimti, alkani miego ir pilni apmąstymų. Prie to dar grįšim.

Siaubo istorijos yra vienas iš mano slaptų malonumų.
Mark Z. Danielewski romaną “House of Leaves“ radau paminėtą vienoje geriausių creepy-pastų kokią tik teko skaityti. Labai rekomenduoju, tik ne tamsoje ir ne prieš savaitės išvyką į gamtą – pirma dalis čia.

Bandžiau skaityti elektroninę versiją, bet jaučiausi lyg stiklą valgyčiau ir pasidaviau. Tuomet knygų mugėje popierinė versija pati įšoko man į rankas ir atsivertusi ją supratau, kad elektroninės gyvenime nebūčiau perskaičiusi.

“House of Leaves“ yra 662 puslapiai beprotybės chaoso, lotyniškų tesktų, išnašų, tuščių puslapių, natų, fizikos formulių…

house-of-leaves

House_Of_Leaves_Motto_1468

house-of-leaves-2

Skaitau lėtai, grįždama prie išnašų, vos po kelis puslapius per dieną. Tai pasakojimas apie pasakojimą apie pasakojimą apie namą, kuris didesnis viduje, nei išorėje, apie šeimos siaubą šį skirtumą pastebėjus.

Kai pažįstama erdvė staiga tampa nepažįstama, joje atsiranda aidas.
Kas yra aidas?
Nors Echo ir Narcizo mitą pamenu iš mokyklos, tačiau keletas citatų man nebuvo girdėtos ir toks purtančios. Pasidėsiu jas čia jums ir kad pati nepamesčiau:

Narcissus: “May I die before I give you power over me.“
Echo: “I give you power over me“.

Mano džiaugsmui ir ironijai – itališkai:

Chi dara fine al gran dolore?
L’ore.

[Who will put an end to this great sadness? – The hours passing. ]

 

, , ,

Parašykite komentarą

Sutrauka 2017-ieji

we-are-here-to-laugh-buk

Ši Ch. Bukowski citata man galvoje skamba visus metus. Šie metai buvo tokie pilni, kad po jų jau bet kas gali būti – bring it on!

Ko pernai žadėjau sau?
4. Ramybės sau, nes nors ir metai buvo geri, blaškiausi, bangavau ir plėšiaus.
Oh poor poor poor naive me.

Viskas prasidėjo susipurtymu darbe vasarį, po kurio sekė panika dėl turberkuliozės, o lygiagrečiai dar reikėjo susirašinėti su leidyklomis dėl knygos. Tada gegužę dirbau Milane ir nepamenu kada buvo taip sunku su savim, o birželį jau grįžau ten atostogauti. Rugpjūtį reikėjo lipti ant scenos, rugsėjį – keisti butą ir vos jį pakeitus vėl krautis daiktus į Milaną, paskui į Varšuvą, paskui… dv apie viską iš eilės.

Metų žygiai:
1. Nica ir Monakas;
2. Milanas (+palėkimas iki Lugano);
3. Atostogos aplink Gardos ežerą (Via ferratos, Gardaland, Venice);
4. Talinas;
5. Kolka rags (spontaniška kelionė, kuri laimėtų keisčiausios apdovanojimą. Nes miegot bačkoj be elektros prie jūros yra gerai ir labai rekomenduotina);
DSC_2125
6. Vėl Milanas (+palėkimas iki Turino);
7. Varšuva;

Metų pasirodymai:
1. Blue Foundation
2. Evanescence
3. Alice Cooper
4. Rammstein
5. NICK CAVE & THE BAD SEEDS
6. LP

Metų sportas:
1. Nubėgau 167 km iš viso. Ir pagaliau nubėgau 10 km. Net ne kartą. Per Vilniaus maratoną užtrukau 1 valandą 50 sekundžių – 9 min geriau nei treniruočių laikas.
DSC_2179
2. Nuirklavom, deja tik ~19km. Ir fuk ju, Belmonto užtvanka, kad griūni.

Metų sveikatos dislike: ankstyvą rytą speneliais prisiglausti prie šalto paviršiaus plaučių nuotraukai, bei kairysis klubas, kuris pradėjo skaudėti po maratono #babytė

Metų pastovumas: Pats geriausias vyras pasaulyje, jau greit 12 metų. Brangusis, jei mūsų meilė būtų vaikas, kitąmet ji jau baigtų mokyklą *apsivemia veivorykštėm*

Metų pokytis: Naujas butas, KURIS OMG YRA NEREALUS.

Metų suvokimai: Viskas, absoliučiai viskas, yra įmanoma ir aš viską galiu, o ko negaliu – fake it, make it, smile and wave.
Ir kartais, kartais sveika truputį labiau atsiverti žmonėms, truputį labiau jais tikėti ir truputį labiau pražiūrėti jų trūkumus.

Metų pergalė: BESIELĖ. Pirkti čia!

Metų sugrįžimas: vėl grafomaniškai rašau poeziją.

Metų pirkinys: Fotoepiliatorius + Nikon fotoaparatas eksperimentams + Cards Against Humanity;

Metų filmas:
Jei atvirai… I’m not impressed.
1. Pagaliau pažiūrėtas “Seven“:

2. Kingsman. The Golden Circle:

Metų serialas:
How to get away with murder:

Ir visiškai džiugiai atradau “RuPaul’s Drag Race“. Eat your heart out.

Metų skaitiniai:
Įveikiau Good Reads reading Challange! 33 knygos (iš kurių 2 – trumpos istorijos). Sąrašas čia.
Top 3:
1. Carrie Fisher “The Princess Diarist“ – jau ne kartą minėta ir bloge cituota;
2. Robert Pobi “Bloodman“ – įtempta, kruvina ir netikėta.
3. Michael Poore “Up Jumps The Devil“ – juokinga, išmoninga, gera.

Metų muzika:
1. Heather LaRose – New Moon

Can you feel the blood pumping through your veins
As your heart beat changes pace
Can you hear the wind calling out your name
As you’re fighting to stay tame

2. Beware of Darkness – Present Past Future

I’m scared of the future
And I hate my past
The present hurts too much
But I know it won’t last, know it won’t last
I’m scared of the outcome
Of what I could become
And I know if I don’t do something that I will be done

3. LP – Lost on you

Metų planai:
1. Talinas sausį;
2. Skersai išilgai Gran Kanariją kovą;
3. Tikriausiai Iron Maiden birželį.
4. Italų kalbos kursai;
5. Pradėti trečią knygą.
6. Labai svarbus piešinys ant kūno.
7. Pilates.

Metų pažadai:
Bet koks ramybės pažadas sprogs man į veidą kai pigi bambioškė, jaučiu jau dabar.
TIesiog, turėčiau daugiau sportuoti, sveikiau valgyti ir gerti daug vandens.

26168330_1763398610346443_5675592316269575319_n.jpg
Bring it on.
BRING IT ON.

, , , , , , , , , , , ,

4 Komentaras

Jei tavo dėžė yra už tavo komforto zonos ribų – Hang in there, Baby.

Šūkiahang_in_therei, kurie tariamai ragina nepasiduoti, turi savo madas.

1971-aisiais Victor Baldwin nufotografuotas “Hang in there, baby“ garantuotai ne vieną įtikino pakelti galvą, ranką ar koją ir nuveikti ką nors kontruktyvaus.

Kai dar mokiausi mokykloje, geriausi vaistai ir patarimas bet kokiai problemai buvo “think outside the box“.
Nežinai kaip išspręst šitą integralą? – Think outside the box!
Nesupranti anglų klausimosi užduoties? – Think outside the box.
Simpatija neatmajakina? – Think outside the box.
Rašinys “Romantizmas Salomėjos Nėries poezijoj“?  – THINK. OUTSIDE.THE.FUCKING.BOX
Nu suprantat ką sakau.
Šią motyvaciją dar būdavo galima papildyti iliustracija iš “I can Haz a Cheezburger“, kokia nors labai žaisminga ir smagia apie Šriodingerio katę: sriodingeris

Kada dabar paskutinį kartą kas nors jums sakė “Think outside the box“? Gal kažkas ir sakė, bet nerimtai arba iš įpročio. Nes niekada nebežino nei kur ta dėžė, nei kodėl iš jos reikia išlipt.
[Useless fact: pati frazė gimė po 1945m. Gestalto psichologijos mokykloje vykdyto eksperimento, kurio metu visiems davė degtukų, dėžutę su smeigtukais, žvakę ir liepė prisabačint žvakę prie sienos.]

Dabar visi liepia išeiti iš komforto zonos. Ir dar tada augti kaip asmenybei.
Jei atvirai, kai kalbėjom apie dėžes, buvo truputėlį aiškiau.

Kokio ilgio tas žingsnis iš komforto zonos? Šuolis nuo tilto su guma? Didesnė auditorija, nei įprastai? Dailusis čiuožimas? Grakštusis lankstymas? Taip nusilupi vieną komforto šarvo gabalėlį, palaikai jį nuluptą ir kruopščiai prilipini atgal.

Niekada nežinojau, kiek manęs yra mano komforto zona. Dabar manau, kad ~70%. Ir šiemet pirmą kartą visą šarvą nusilupau vienu 3 valandų skrydžiu. Ir lieki toks menkas ir pasimetęs, staiga netekęs taip krupščiai statyto identiteto. Šliejiesi prie senų dainų, vaikystėje mėgtų patiekalų ir bandai sulipdyti kažkokią išsigimusią rutiną.

Baisu. Taip baisu, kad net nemoku aprašyti, bet baisiausia dalis, kad paskui tas comfort šarvas ima spausti. Ir taip tu lieki išvarytas iš komforto oazės į labai biblijinę dykumą. Pasmerktas amžinai jaustis nepatogiai.

Ir kai tau niekada nebebus patogu – World is Your oyster.
Kai tau nebepatogu, Hang in there, Baby.

uncomfortable

Ps. Aš belenkaip myliu Eglę. Nes ana to verta.

, , , , , ,

Parašykite komentarą

Kaip sustot įsibėgėjus

Kur buvau dingus? Daugiausiai laiko praleidau makaronų, picų ir labai vidutinio alaus žemėje – Italijoje. Užsisukusi uragane su komandiruote (pasakojimas TBA), leidykla – atskiras pranešimas irgi bus, atostogomis… Aš neturėjau laiko niekam, o ypač sau.
Gera pagaliau grįžti.

Aš niekada nebijojau aukščio. Nesustingdavau ant aukščiausios medžio šakos, ar atrakcijonų parke, iššokdavau iš medžio, pereidavau tvora, nušokau nuo tilto su virve. Man nebaisu. Tiesa, vieną kartą neįlipau į pajūrio apžvalgos bokštą paimti Geocache. Bet bokštas buvo senas, nestabilus, aprūdiję, o viršuje dar dūzgė vapsvų lizdas. Todėl nurašiau tai sveikam protui.
DCIM101GOPROKalnuose ir medžių parkuose su vyru vis juokėmės (iš tiesų vyras daugiau keikėsi, nei juokėsi), kad mano vienas saugiklis perdegęs, o aš spėliojau, kur vis dėlto yra mano riba.

Šita nuotrauka atrodo kaip ir kitos 107 šių atostogų nuotraukos – aš ir Via Ferrata (ir dar Manto koja), tačiau man būtent ši nuotrauka patinka labiausiai. Todėl, kad joje aš išsigandau ir sustojau.
Žengiau ant atbrailos ir supratau, kad aukštai. Tada dar kvailo principo vedina nusileidau keletą metrų žemyn ir supratau, kad toliau – niekaip.
O atrodo, kas čia tokio – tas pats trosas, tie patys du karabinai, sauga, ta pati atbraila… Bet kažkodėl – niekaip. DSC_1537

Dabar, kai užsimerkiu, matau kaip žingsnis po žingsnio tą atbrailą įveikiu,

tačiau tą kartą reikėjo apsisukti ir grįžti atgal.

Reikėjo atsisakyti vieno iššūkio, kad įveikti dešimtį kitų (look, I got all very deep here).

 

Dievaži, jei toks pirmas pusmetis, tai kokie bus likę metai?

I was your sailor, your demon
Your lover, your overbearing best friend
Hoping for some attention
I saw through your automatic heartache
Now I know that love is as love was
It’s downhill from here

, , , , , , ,

Parašykite komentarą

Geek out – Niekas manęs nesupranta

<geekout>

Neplanuotas planas:

1. Vėl pradedi žaisti Dragon Age Inquisition, šį kartą už Dalish.

2. Pagaliau gauni kadaise užsisakytą grandinėlę su elniuku:
Real-925-Sterling-Silver-font-b-Deer-b-font-Antler-Necklace-Pendant-Animal-CHRISTMAS-Gift-women

3. Visą savaitgalį džiūgauji, kad gražus elniukas.

4. Pirmadienį supranti, kad tas elniukas atrodo visiškai kaip Halla, kuri Dalish elfams yra šventa šventa.
Creature-Halla

merrill_with_halla_2___dradon_age_ii_cosplay_by_luckystrikecosplay-d9tvm44

5. Džiūgauji dar labiau.

6. Žinai, kad niekas tavo džiaugsmo nesupras.

</geekout>

, , , , ,

Parašykite komentarą

Vorai, baimės ir kaip būti dama

Australai uždraudė vieną iš animacinės kiaulės serijų, nes filmuke vaikams aiškino, kad voras draugas ir voro bijoti nereikia. Suprantu juos.
Skinnylegs2_3198643b

Dar yra tas mitas, kad miegodami per metus mes suvalgom X kiekį vorų (priklausomai nuo šaltinio svyruoja tarp 4 ir 20) per metus. Šį gandą 1993 metais paleido moteris, kuri, iš esmės, norėjo įrodyti, kad žmonės patikės bet kuo. Pasirodo, vorai nėra savižudiai. Kiek jų suvalgom su maistu – kitas klausimas.

spider buick

Niekada nebijojau vorų. Tačiau būdama 8-10 metų maniau, kad bijoti vorų yra labai moteriška.
Kaip pagijau nuo šito bjauraus stereotipo? Vieną dieną ruošiau pamokas ir ant sienos pamačiau vorą. Mes gyvenam nuosavam name, todėl voras kambaryje nėra didelė naujiena. Aš – antrame namo aukšte, tėtis – kažkur pirmame. Tikiuosi, kad va elegantšikai klyktelėsiu ir tėtis atbėgs manęs gelbėt. Klyktelėjau. Klyktelėjau dar. Pabandžiau alptelėt kaip daro tikros damos.
fainting
Po kiek laiko imu jaustis kvailai.
Aš žiūriu į vorą. Voras žiūri į mane.
Dar kurį laiką žiūriu į vorą, kuris į mane net nebežiūri.
Aš grįžtu prie daugybos lentelės, voras grįžta prie voratinklio projektavimo.

Dabar mano vyras nemėgsta vorų. Uždaužytų visus šluota ir nesismulkintų, todėl aš einu į gelbėjimo misijas ir nešu juos laiptinėn žiemą ir laukan vasarą. Už unitazo ir vonios palubyje neliečiu, bet saugau, kad duše nenuplautų vanduo.
Duše pakeliu akis ir voras žiūri kaip žiūriu į jį nuoga.
Good for you, spider bro.

72454b27084da26a4fbf3af1ccdb7700

, , , , ,

Parašykite komentarą

11 knygų, kurias nuolat skaitau

Kadangi kadaise rašiau apie filmus, kurių nenustoju žiūrėti, o dabar praradau savo biuletenio nekaltybę (taip, taip, man beveik 30 ir aš iki šiandien gyvenime neturėjau biuletenio) ir turiu laiko, štai gyvenimo knygų TOPas.

  1. Jurga Ivanauskaitė “Ragana ir Lietus
    raganairlietussenas
    Pirmą kartą apie šią knygą išgirdau, kai buvau keturiolikos ir buvau Šiauliuose labai keistoje konferencijoje/konkurse. Tada labai entuziastinga mokytoja mokinukų pilnai klasei citavo nešvankiausias knygos ištraukas. Tik kai pagaliau ją paskaičiau, supratau, kad čia visai ne apie tai.

    Jaučiuosi, tarsi būtų nudirta mano oda ir visas kūnas kraujuotų prisiminimais.

  2. Simon R. Green “Blue Moon Rising“ ir “Hawk and Fisher
    kylantismelynasmenulis haukasirfiser
    Žinau, žinau, viršeliai siaubingai kaip ir praktiškai visų “Eridano knygų“. Tačiau pirmą perskaičiusi “Dievų Žudiką“ negalėjau sustot ir dabar tikriausiai kiekvieną knygą iš abejų serijų esu skaičius po kokius 5 kartus, tiek angliškai, tiek lietuviškai.

    Rupert: “… At this rate, somebody is bound to upset the Warlock once too often, and we’ll end up with a Court full of bemused looking toads.“ “He wouldn’t dare use his magic here,“ said the Champion. “Don’t bet on it,“ said Rupert. “The High Warlock has all the practicality and self-preservation instincts of a depressed lemming

  3. Amanda Palmer “The Art of Asking
    the_art_of_asking_book_cover
    Jau daugybę kartų gyriau, citavau ir apkeliavo jau ne vienas draugų rankas ir pastrigo pas Viltautę (looking at you :D), bet viskas jau išspręsta.

    There’s really no honor in proving that you can carry the entire load on your own shoulders. And…it’s lonely

  4. Jurgis Kunčinas “Tūla
    tula
    Žinau, kad pirmą kartą “Tūlą“ autobuse į Vilnių. Tada Vilniuje Užupyje ir Pilies gatvėje, ir Bernardinuose ir labai daug kartų. Ir nuo jos pradėjau klajoti Vilniaus gatvėmis ieškodama būtų ir nebūtų vietų.

    Kalbėk man, Tūla, pasakok ir primink, kuždėk, kai aš ateinu vidurnaktį, patikliai amsint senamiesčiošunims, kai kertu  vaiduoklišką Olandų gatvės magistralęir pro drėgnus Filaretų gatvelės kiemelius it šmėkla išnyru Polocko tiesėje ties Bernardinų kapinėmis, – visas šis nejaukus pasaulėlis siejasi tik su tavim, Tūla, ir Bernardinais, nors jųseniausiai nebėr… kas sakė, kad nebėr? Savo pėdomis patižusiamesniege tarsi braižydamas šio kvartalo topografinį žemėlapį, pro šunturgį, vaistinę, žuvies ir batų krautuves leidžiuosi pas tave, leidžiuosi ir išnyru ant ledinio Vilnelės kranto, o visa senoji miesto dalis, mėnulio nutvieksta, iš tikrųjų panaši į seną miesto planą, kruopščiai nubraižytą ir nuspalvintą kažkokios aukštesnės esybės…

  5. Ugnė Barauskaitė “Dešimt
    desimt
    Paauglystėje dievinau pirmąją Ugnės knygą “O rytoj ir vėl reikės gyventi“. Kai pasirodė “Dešimt“, raukiausi, nes nu ple apie nėštumą gi, bet nusipirkau. Ir po to skaičiau periodiškai po porą kartų į metus. Kiekvieną kartą, kai imi norėti nereikalingų dalykų, o gerklėje nusėda įkyrus neramumas.

    Vyrai geria, nes jiems linksma, moterys geria, nes nekenčia savo aukštakulnių.

  6. Ben Elton “Dead Famous
    mirtistupykloje
    Šitai knygai taip siaubingai nepasisekė su pavadinimo vertimu, kad man kiekvieną kartą prisiminus liūdna. Lietuviškai “Deadly famous“ virto į “Mirtis tupykloje“. Saaaad. Ir dar jie vertime visus papus vadina “buferiais“, kad labai nervina. Bet man ši knyga – geriausias kurinys apie realybės šou ir tobulas smagus, bet įtemptas, detektyvas.

    One house. Ten contestants. Thirty cameras. Forty microphones. One survivor. The words punched themselves onto the screen like fists slamming into a face. Frantic, angry rock music accompanied the post-punk graphics and the grainy images supporting them. A spinning hot-head camera. A barbed wire fence. A snarling guard dog. A girl with her back to the camera removing her bra. A close-up of a mouth, screaming and contorted with rage. More big guitar noise. More jagged graphics. Nobody watching could be in the slightest doubt that this was telly from the hip and for the hip.

  7. Undinė Radzevičiūtė “Strekaza
    strekaza
    Čia buvo pirma mano gauta elektroninė knyga. Aš rimtai! Jau nepamenu kas, bet kažkas per mIRC atsiuntė labai prastai suformatuotą .doc. Paskui aš tą knygą nusipirkau ir ištisus skyrius mokėjau mintinai. Ir čia aš atradau terminą “mizantropija“.

    Skambutis: laikrodis-durys-telefonas? Telefonas. Mama.
    – Sapnavau, kad tu numirei, – niūriai sako ji.
    – Jau trečią kartą šiemet.
    – Aš labai verkiau. Ką veiki?
    – Ruošiuosi pas psichiatrą.
    – Ko tu ten vaikštai? Ką, jis tau patinka?
    – Matei filmą apie Tonį Soprano? Jis ten irgi vaikšto pas psichoterapeutę. Jo mama klausia: “Ko tu ten vaikštai, kad kalbėtum visokią bjaurastį apie savo motiną?“ Tai žinok, kaip tik to ir vaikštau. Kad kalbėčiau visokią bjaurastį apie savo motiną.
    Mama pralinksmėja.

  8. Joseph Heller “Catch-22
    22islyga
    Kai pirmą kartą perskaičiau, pusės nesupratau. Perskaičius antrą kartą nesupratau kitos pusės, todėl skaičiau dar kokią dešimtį kartų. Ir kiekvieną sykį randu iš ko kikenti. Didelis bonusas – mano vyrui irgi patiko.

    Why are they going to disappear him?
    ‘I don’t know.’
    It doesn’t make sense. It isn’t even good grammar.

  9. Nerijus Pečiūra – “Aš ir Atsuktuvas“ ir “Vilniaus Kiberpoema
    as-ir-atsuktuvas_z1 kiberpoema
    Tikriausiai tuščiausios knygos šiame sąraše, tačiau, kai galva ūžia, ranka pati tiesiasi prie tokios dvasinės ir literatūrinės lengvybės. Ir dar truputėlį daužo neformalais ir tuo pasauliu, kurio sterilius likučius dar pamačiau Vilniuje prieš 15 metų, kai Green’ai dar dirbo, o Užupys dar buvo griuvėsiai.

    Vilniaus Senamiestyje ir dabar niekada netrūksta žmonių, kurių gycenimas – tai kiberpoema, o šeštadieniais jiems saulė leidžiasi lėčiau…

  10. Judita Vaičiūnaitė – “Neužmirštuolių mėnesį
    neuzmirstuoles
    Mažą mėlyną knygutę radau lentynoje ir perverčiu reguliariai. Kodėl? Nežinau. Neturiu jokio paaiškinimo, nemėgstu poezijos… bet vis tiek. Dalį eilėraščių rasite čia.

    … Balzamuotojau,
    aš noriu tapt bejausmė.
    Man taip baisu. Aš visiškai netrokštu amžinybės.

  11. Chuck Palahniuk – “Invisible Monsters
    invisible-monsters
    Į jos vietą lygiai taip pat galėtų stoti “Haunted“. Nepaprasta istorija, priplojantys ir netikėti plost twists, kiekvienas sakinys gali būt paverstas į tatuiruotę. Bet, tikriausiai, ne silpnų nervų skaitytojams.

    No matter how much you think you love somebody, you’ll step back when the pool of their blood edges up too close.

Ir dvi knygos, artimos, bet nepatenkiančios į sąrašą:
Hanya Yanagihara -“A Little Life – nenusakomai gera, jautri, nuoga knyga, tokia, kurią skaitydama verkiau balsu. Ir nesvarbu, kokia ji gera, gyvenime daugiau jos neskaitysiu.

Hector Malot “Be šeimos – kurią skaičiau vieną kartą ir prieš 17 metų, tačiau niekada nepamirštu.

Tiesa, paskutiniu metu mano aplinkoje netyla kalbos, kad nevertiname rašytojų moterų. Sudariusi šį sąrašą nustebau – 5/11 jame yra moterys. Neturėčiau stebėtis, tačiau natūraliai dažniau renkuos vyrų rašytas knygas – trilerius, fantastiką, siaubą, kuriose nemėgstu emocinio krūvio, kurį dažnai prideda autorės. Toks pastebėjimas sau pačiai.

Manot, kad mano sąrašas – šūdas?
Jūsų toks pats?
Nelaikykit tokių emocijų savyje, rašykit į komentarą.

, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

3 Komentaras