Raudoni siūlai ir žmonės

Yra ta, jau daug kartų girdėta, Kiniška legenda apie tai, kad tie, kuriems lemta susitikti yra surišti raudonu siūlu. Ir jis gali susipainioti, išsitempti, bet niekada nenutrūks ir žmones suves. hearts

Man dažnai įdomu – kaip susitinka žmonės. Savo tekstuose aš juos pati sumetu į netikėčiausias vietas, nerealias aplinkybes ir kaip tas raudonas siūlas neleidžiu vienas nuo kito pabėgti. Realybėje viskas atrodo kaip didelis nesusipratimas (arba atsitiktinumas) – štai pasukai į kairę ir – Pyst – sutikai žmogų. Daryk su juo, ką išmanai.
Net ir tai, kaip sutikau gyvenimo vyrą, atrodo visiškas atsitiktinumas.
Iki paskutinės akimirkos dvejojau ar aš noriu važiuoti į tą programuotojų konkursą (jo, žinau, kad LOL).
Kai visi ketino eiti alaus man buvo šalta, tingu ir aš norėjau namo.
Bet nuvažiavau.
Nuėjau.
Ir – pyst – jau dekadą kartu.

Bet šiandien ryte susimąsčiau apie tuos, su kuriais tik prasilenkiame.

Beveik kiekvieną dieną praeinu pro vieną galanterijos gaminių parduotuvę. Ten dirba nenusakomo amžiaus vyras, pas kurį pinigines aš perku jau penkmetį.
Pirmą kartą užėjau ir sakiau:
– Noriu piniginės.
Jis sunkiai atsiduso ir palinko prie blizgių spalvingų moteriškų delninukių.
– Kokios?
– Vyriškos.
– Labai gerai.
Ir dabar kiekvieną kartą vietoj jo pamačiusi kitą pardavėją sunerimstu, kad jis išėjo iš darbo. Kartais apsikeičiam reikšmingais žvilgsniais. Tikriausiai jam atrodau matyta. string

Pakeliui į darbą ant Baltojo tilto kiekvieną rytą tuo pačiu metu sutinku vyrą. Jis labai barzdotas ir panašus į meškiną. Jei prasilenkiam ne tilto viduryje – reikšmingai susižvalgom, nes tai reiškia, kad kažkuris vėluoja.

Bėgiodama paupyje sykį prasilenkiau su vyru, iš kurio kišenės beveik man prie kojų iškrito piniginė. Pasivijau ir gražinau. Nuo to karto prasilenkiame dažnai – jis bėga link Žvėryno, grįžta tikriausiai kitu keliu nei aš.
Kiekvieną kartą prasilenkę abu vienas kitam dviem pirštais nuo kaktos atiduodam tarytum pagarbą. Nežinau, kuris pirmas pradėjo taip daryti.

Aš nepažįstu šių žmonių. Nemanau, kad kada nors susipažinsiu. Tačiau jų nesutikusi lengvai sunerimstu – gal susirgo? gal darbą pakeitė? gal išsikraustė į Peru?
Kokios spalvos turėtų būti šis siūlas?

PS. Jei atpažinai save, nuoširdžiausias linkėjimas. This is not creepy at all. 

, , , ,

  1. #1 by Mahila on rugsėjo 26, 2015 - 1:07 pm

    Atpažinau tą vyrą su piniginėm 🙂 o kam tau tiek piniginių, kad vis perki, beje?

    • #2 by nergyvenimo on rugsėjo 26, 2015 - 1:31 pm

      Saviškę tai paskutinę gal prieš tris metus pirkau 🙂 nors jau bręstu naujai.
      Bet štai reikia vyrui, broliui, tėvui, seneliui…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: