Pasakėlės iš viešojo transporto

Aš esu iš tų žmonių, kurie mėgsta viešąjį transportą. Niekada neturėjau didelių problemų dėl ten sutinkamų žmonių ar grafikų. Aišku, kas belieka žmogui, kuris negali vairuoti.

Kai dar gyvenau Panevėžyje, tekdavo kentėti 4 kartus į valandą važiuojantį autobusą, o gyvenimas 7 stotelės nuo mokyklos jau buvo “miesto pakraštyje“. Didelių nuotykių autobusuose neteko patirti. Taip, kartelį mane, šeštokę, apsikarsčiusią fizinės aprangos maišais ir piešiniais dailei, bobulės stumtelėjo iš autobuso ir pabučiavau asfaltą. Viskas baigėsi rentgenu, šaldytais žirneliais ant čiurnos ir gal trijų mėnesių atleidimu nuo fizinio. Da1b0fd24d6a0dbec7204550b80c6fefc4r kartą esu užvažiavus per snapą pacanui, kuris lindo grabaliotis.

Atsikrausčius į Vilnių teko priprasti prie fakto, kad iš barako į universitetą važiuoti reikia bent 40 min. Ilgą laiką Vilniaus viešajame transporte mano nuotykiai buvo visiškai nepikantiški: esu pakliuvusi į troleibuso avariją, esu užmigusi, beveik nualpau, pavogė piniginę, nuvažiavau bala žino kur. Nieko įspūdingo, bet ko dar galima tikėtis, kai beveik visą laiką sostinėje pragyvenau 20-30 min pėsčiomis nuo miesto centro.

Ai, pamenu, dar Savanorių stotelėje būdavo tokie moterėlė, kuri tai dainuodavo, tai agituodavo nebepirkti Maximoje arba susivienyti ir užimti Snoro kioską. Dar kartais žaisliniu pistoletu šaudydavo į žmones. Bet niekada nemačiau, kad būtų įlipusi į autobusą, tai galbūt nesiskaito.

Niekada neturėjau didelių problemų ir dėl tvarkaraščių tikslumų – išeini iš namų, pastovi stotelėje ir kas nors atvažiuoja. Dabar gavau progą pavažinėti. Tikriausiai įspūdį sustiprina įvykusios viešojo transporto reformos. Apie tai, kad stotelėse kaba vieni grafikai, internete gali rasti kitus, o autobusai atvažiuoja pagal trečius, kurių niekur nerandu, dabar nekalbėsiu. Bet pakalbėsiu apie nutikimus.

Nutikimas Nr. 1b28bc780258c27a23f02d287decc66bd
Praėjusią savaitę ant manęs bandė užmigti bomžas. Atsisėdo šalia, tyliai pasimuistė, padėjo galvelę ant peties ir vos neužknarkė.

Nutikimas Nr. 2
Šiandien autobuse susimušė dvi bobulės. Įlipo abi prie Halės turgaus ir nepasidalino laisvos vietos.
Iš pradžių bandė ginčą išspręsti lygindamos savo sveikatos sutrikimus:
– Žiežula, man priešinfarktinė būsena!
– Pati tu žiežula, man krešuliai kojose!
Tada buvo pereita prie rusiško žodyno ir galiausiai imta mosuoti rankinukais. Vairuotojas turėjo sustoti ant avarinio ir ateiti raminti grasindamas išlaipinti abi.

Apie su savim šnekančius, liaudies dainas dainuojančius ir Kubilių garsiai keikiančius pakeleivius aš nė nekalbu.

, , , , ,

  1. #1 by Katė Ant Palangės on gruodžio 18, 2013 - 10:48 pm

    Gerą mintį davei, reiks šefą troleibusais vasarį pavėžint 😀

  2. #2 by LimeLight on gegužės 7, 2014 - 6:22 am

    Jau kaip prisijuokiau ;DD

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: