Miškais ateina branda*

* Pavadinimas nukosėtas nuo filmo pagal M.Katališkio knygos, ne nuo kokio muzikos klipo, kad pabrėžti visą ore tvyrantį brandumą.

Paskutinės dvi savaitės be konkurencijos laimi keisčiausių dešimtmečio savaičių apdovanojimą. Bet net negaliu atsidžiaugti, kaip brandžiai aš į viską reaguoju.
lostPo visko, kas nutiko, ketvirtadienį nusiverčiau nuo dviračio. Aš save pažįstu ir labai gerai žinau, kad mėgstu dramą. Turėjau pradėti verkti, klykauti, kad kodėl visi gyvena normaliai, o man vienai šitaip ir apskritai gal mane kas nužiūrėjo. Ir dar būčiau laksčius po butą ir varius vyriškį iš proto.
Dabar tik pirkdama tvarsčius ir tepaliukus pasiėmiau tabletyčių su žolytėm nuo nervukų. Nes žinojau, kad reikės. Aišku, paskui krapštydama iš žaizdos kelnių skutus apsiverkiau, bet ne dėl skausmo, o dėl to, kad lenkų turistai prie Aušros vartų matė, kaip nukritau. Gi taip gėda.

Ta ramybė mane neramina (ha, paradoksas).
Toliau skaitau senas grafomanijas:

Aš žinau, ko tu bijai. Bijau to paties. Bijau vieną dieną būti toks išdegęs, kad jos padaras nebegalės būti greta manęs.

Vat ir galvoju.
Dar internete randu “My mind is so open, nothing surprises me anymore“. Ir girdėjau, kad jei protas labai atsidaro, smegenys gali iškrist.

, , ,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: