Ne silpniems nervams ir skrandžiui.

Seniai ką nors sapnavau, todėl prieš miegą praryju homeopatinę (and i mean it) piliulę. Jaučiuosi, lyg dalyvaudama loterijoje.

Sapnuoju, kad stoviu dideliame kabinete. Atspindyje ant spintos stiklo matau, kad esu berniukas ir truputį panašus į Bieberį. Truputį nusiviliu.
Prieš mane už stalo sėdi barzdotas vyras brangiu kostiumu, šalia jo – kitas liesas, kiek primenantis giltinę. Pastarasis yra mano tėtis, kuris mane kaip tarną pardavė barzdotam ponui.
– Nagi, nesidrovėk, nusilenk savo ponui, – sako man tėtis.
– Jūsų paslaugoms, pone, – nusilenkiu.
At your service – pridėk kiakvieną kartą, – paaiškina man ponas. – Nereikia čia jokių paslaugų.
– Taip, pone, – atsakau ir dar kartą nusilenkiu.
Paskui sėdžiu ant grindų. Prieš mane – nupjauta žmogaus koja. Imu virtuvinį peilį ir atskyrinėju raumenį nuo kaulo. Moterys aplinkui mane kalba, kad žmogienos gyvenime nevalgytų, jas raminu, kad koks skirtumas – mėsa yra mėsa. O tuo pačiu galvoju, kad jei Gordonas Ramsis pamatytų, kaip niokoju mėsą, išmestų mane iš realybės show iš karto.
Su jau paruoštomis filė rankose prieinu prie savo pono. Staiga, iš mano galvos dingsta frazė, kurios jis reikalavo.
– Prašau, dėde, – sakau ir jau tardamas žpdžius, suprantu, kad man galas.
Pono veidas iš šypsenos persimaino į įsiūtį.
– Kąąąąąąąą?
At your service, – bandau apsimesti, kad jis blogai išgirdo. But I am dead man.
Ponas išsiveria kelnių diržą – platų, nusėtą gigantiškomis kniedėmis. Juo užsimoja ir trenkia man per veidą. Dar kartą ir dar. Stoviu užsimerkęs, tačiau akyse vis tiek blykčioja.
– Tavo tėvas dar apie tai išgirs, – sako ponas.
Kai atsimerkiu, tėvas jau sėdi kabinete.
– Liks bjaurus randas, – sako ponas ir pirštu vedžioja po žaizdas mano veide.
– Jūsų obsesija dėl rando keista, tačiau pritariu – berniukas vertas bausmės, – sako mano tėvas.

Paskui aš einu per tamsą ir prie manęs glaudžiasi kūnai, kuriuos aš pažįstu. Glaudžiais rankomis ir lūpomis. Godžiai juos bučiuju, o nuo judesio žaizdos mano veide sutrunka, todėl bučiniai kruvini.

large

Šiomis dienomis galvoju, kad vienas baisiausių dalykų gyvenime – turėti tikrai laisvę rinktis.

, , , ,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: