My head would be the scariest prison.

Galvojau, kad gana tų sapnų. Tačiau jie keičiasi, darosi pilnesni, ryškesni, didesni…

Šeštadienis-Sekmadienis:
Bėgu per prekybos centrą-sporto salę, nes reikia. Prie kasų įvyksta susitumdymas, vyras parkrenta ir miršta, kažkodėl aš kalta. Gaunu du metus kalėjimo Lukiškėse, kurių moterų korpusas – apgriuvusiame seimo pastate. Kalėjime aš nelabai patenkinta – bandau kartis, bet ir tai nelabai pavyksta. Susitinku kolegę I. ir labai bijau pažindintis su žmonėmis. Dar galvoju, kad kas dabar du metus dirbs ir kaip mano vyriškis vienas sugebės mokėti nuomą… Bet kalėjime vyksta visokios eskursijos ir rankdarbių būreliai, todėl visai nieko Ir finale aš džiaugiuosi, kad niekas nepisa man proto ir aš galiu ramiai rašyti.

large

Sekmadienis-Pirmadienis:
Su tėvais važiuojame į išvyką. Ilgą išvyką. Sustojus degalinėje išsmunku parūkyti, grįždama sutinku apsauginį su šunimi, beieškančius narkotikų. Šuo šokteli ant manęs, tačiau jį nuveda šalin. Sekantis sustojimas – kaimo sodyboje, gili žiema, sniego krūvos.
Į sodybą užsuka tie patys apsauginiai. Iškrausto mano kišenes – ramiai aprodau jam pradarytą ir dar naują cigarečių pakelius. Paskui jį užeina mano teta, pridega po cigaretę stebuklingu žiebtuvėliu ir patikrina ar ten ne žolė.
– Taip nieko nenustatysi, reikia kažkaip padaryti testą… – šnabždasi su mano mama.
– Blet, man dvidešimt penki, galit baigt regzt intrigas man už nugaros?
Teta su mama susižvalgo.
– Jei gerai užverši kilpą – pavyks, – sako teta ir išeina.
Mama pamindo vietoje.
– Kadangi pati nieko nepasakoji, darysime testą, nes kitaip…
– Eik velniop, – sakau ir skubiai deduosi daiktus į kuprinę. – Eikit visi velniop. Gyvenime matyti nebenoriu.
Per sniegą išbėgu į kelią ir pažeme šliaužiu per sniegą, melsdamasi, kad tik niekas manęs neieškotų. Tik jau grįžusi į miestą supratau, kad išsilaisvinau.

I think my dreams are evolving. Or it’s brain tumor.

There’s a storm on the streets, but you still don’t run
Watching and waiting for the rain to come.

, , , ,

  1. #1 by simosblogas on birželio 24, 2013 - 11:33 am

    Koks atsakomybės jausmas – kalėjime sėdi, o galvoji kaip vyriškiui vienam reikės nuomą susimokėti :).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: