Vaikai ir ateitis. NOT.

Apie mano santykį su vaikais daugiau ar mažiau žino visi – aš jų nemėgstu.
Kai į ofisą užsuko jaunoji kažkieno atžala ir sustojo prie mano stalo, kolegė atbėgo, pasakė “Einam einam, tetai Aistei vaikai nepatinka“ ir atžalą greitai evakavo iš mano akiračio.
Tačiau dažnai nuo šitos nuomonės skelbimo garsiai susilaikau, nes supermamos mane visur randa ir bando atversti į tikrąjį kelią. Bet velniai nematę – seniai besipiktinau.

largeFaktas, kad su vaikais nelabai noriu būti ir vienoje patalpoje. Ir kiekvienas komentaras pareiškęs “suaugsi, kitaip galvosi“ gali eiti nx, nes man tą giminė kartoja nuo septyniolikos, o dabar jau dvidešimt penki ir niekas nepasikeitė, so screw you.

Kodėl man taip nutiko, buvo iškelta daug teorijų. Viena iš jų – kad aš vaikų bijau, nes nemoku su jais elgtis. False. Paauglystės vasaromis terliojausi su brolio-pusseserės-pusseserės-pusbrolio komplektu. Sauskelnių gal ir nepakeisčiau, beet tam tikrus pagrindus turiu.
Ir puikiai žinau, kad kai jaunėlis brolis arba draugai apsivaikuos, visai mielai pabūsiu ta keista tetule ir net kartais sutiksiu atžalas prižiūrėt. Svarbu, kad nepriprastų.

Bet šiaip visas vaikų kultas man jau gerklėj. O gal ir mamų kultas. Nebesuprasi.
Kai žiemą jie visi ridinėjasi nuo kalniuko, tai man visiškai nusispjaut. Bet vasarą, kai bandau dviračiu kirsti Vingio parką, tai nors apsiverk. Po ratais šokinėjantys vaikai ir piktos mamos ir pagrindinis parko užpildas šiltais vakarais.

Tikriausiai nemaloniausia susidūrima su supermama ir superatžala patyriau dar kai važinėjau riedučiais. Kadangi aplink estradą asfaltas normaliausias, ratus dažniausiai ir sukdavau ten. O takeliai nėra labai platūs. Buvo gan ankstus rytas, žmonių nedaug, tai ir mano greitis didesnis. Ir staiga pakelėje žolytes rankiojęs snarglius metasi į takelį. O riedučiai nėra toks transportas, kuris sustoja akimirksniu. Verčiausi ant nugaros su pačiu snargliumi rankose, kad tas nesiplotų ant asfalto. Ačiū Dievui, ant žolės pataikiau. Vaikas nė žemės nepalietė, bet pakako, kad išsigąstų ir pradėtų klykt. O tada pripuolusi mamytė irgi pradėjo klykt, kad jos aukselio vos neužmušiau. Pasakiau ilgą sakinį rusiškai ir nušliaužiau tolyn.

Paskui šitie vaikai užauga, prie Žvėryno tilto išsinuomuoja longboardus ir irgi trūkdo eismui. Fuck this shit.
Ir apskritai, reikia cituoti George Carlin:

Children are not our future, and I can prove it with my usual, flawless logic. Children can’t be our future, because by the time the future arrives, they won’t be children anymore, so BLOW ME!

, , , , ,

  1. #1 by Katė Ant Palangės on gegužės 12, 2013 - 10:33 pm

    Stačiai neįtikėtina, kiek panašumų turim…. Aš “vaikų“ tema net diskutuot nebegaliu, nes susierzinu, prarandu taktą ir viskas užsibaigia sugadinta nuotaika. Nemėgstu, nenoriu, palikit mane ramybėje. “Suaugsi, kitaip galvosi“ argumentas irgi jau pozna, Fedia, man 27-eri, and all I can think of is kittens. Liūdniausia, kad garsiai nepasisakysi, nes būsi suvalgytas. Nu nors imk ir “vaikų nemėgėjų“ paradą Gedo prospekte organizuok, kad už žmones pripažintų… High five, Aiste.

    • #2 by nergyvenimo on gegužės 14, 2013 - 7:20 pm

      Va ir sakau, kad visai atrakcija būtų alaus nueiti, kai į šitą kraštą grįši 🙂

      Aš neseniai su vyriškiu apturėjau pokalbį: “Žinai, ko reikia, kad mūsų atostogos dar geresnės būtų? Šuns. Kokio didelio. Pasikrautumėm į mašiną, važiuotų iškišęs galvą pro langą, paskui pajūry lotų ant bangų ir pagalius nešiotų. Ir miegotų su mumis“

      Vyriškis pasikasė galvą ir sakė, kad žmonės taip apie vaikus kalba.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: