Sapnams dieta nepadeda

Yep, vis dar sapnuojasi. Vietoj plytos šokolado prieš miegą išgeriu vandens, todėl bent jau aišku, kodėl sapnuoju vandenį. Bet visa kita… Lizzy šiandien sakė, kad jei manęs nepažinotų, galvotų, kad esu narkomanė. No wonder people stare.

Sapno priešistorė tokia:
Vakar baigiau “Devil may cry 5“. Žaidimo istorija pasakoja apie du brolius – Dante ir Vergil, kuriu tėvelis buvo demonas, o mamytė – angelas. Ir būtent dėl to jie turi galią nužudyti super-demoną. Jau įdomu? Taip ir žinojau. Kadangi žaidimas gamintas, berods, japonų, tai visų plaukai labai faini, vyrai šlaistosi ilgais švarkais, nes tai tikrai pats patogiausias rūbas kovoj, o apie tai, kodėl Dantės kardas toks ilgas, geriau blaivi nekalbėkim. Bet veikėjų akys maždaug normalaus dydžio.

Dabar grįžkim į sapną.
Sėdim ofise ir ruošiames važiuot į festivalį. Tada – PYST – pareina potvynis ir pusė pastato nugriūva. Bandom bėgti, bet iš liftų plūsta vanduo, o laiptų nebėra. Galiausiai pavyksta išsikrapštyti ant stogo. Pasirodo, ten plyti milžiniška pieva su visokiais runomis apipeckiotais akmenimis. Kadangi apačioj potvynis ir vistiek – YOLO, su kolege akmenų pagalba teleportuojamės. tumblr_mhhxdsJtZt1rldlm5o1_500
Atsirandam pasaulyje, kuris atrodo kaip maždaug 18 a. pabaiga, tik labiau steam punk. Deja, šitam pasaulyje moterims su teisėmis labai nepasisekė.Nepasisekė ir su suknelėmis, nes net sapne suprantu, kad su tais lankais sijone man sėdėti neišeina. Todėl juos išplėšiu nafik ir iš karto tampu apkalbų objektu, nes padorios moterytės taip nesielgia.
Kadangi nėra teisių, tai nelabai yra ir ką veikti, Todėl visos padorios moterytės sėdi svetainėje ir gurkšnoja arbatėlę atkišusios mažuosius pirštelius. Užeina keletas vyrų, vienas iš jų – Vergil. Atsisėda šalia manęs, atmestinai kažką tarytum sau pasako apie orą ir aš nejučia atsakau. Tada jau visi kambaryje supranta, kad this one is a bitch, not a lady. Oh well.
Vergil nuolatos su savimi turi dieviško grožio kataną (kada nors bus įrašas apie mano fetišą tam tikriems ginklams). Turi ją ir sapne. Pradedu klausinėti, jis atsako, ištraukia ginklą iš dėklo. Yamato_I_by_MMMurdock
– Imk. – sako ir įteikia kalaviją man. Visi kambaryje nuščiuva, nes to dar nebuvo – kad vyras leistų moteriai paliesti jo ginklą (no sexual pun intended).  Nereikia nė sakyti, kad per tas kelias minutes sapne mirtinai jį įsimyliu.
Prie manęs prieina kolegė. Pasirodo, mano apyrankėje slypi mechanizmas, galintis teleportuoti mus atgal namo. Ir dar pasirodo, kad mūsų buvimas čia, kenkia mūsų egzistencijai namie. Aišku, aš namo nenoriu, o kolegė grasina ir rausia mano akinių dėklą, kuriame ir realybėje laikau visokiu pakabučius ir auskarus.
– Tu man ne mama, – pareiškiu (ne konkrečiai taip, bet kažką panašaus) ir perkeliu mechanizmą į ilties formos kaklo pakabuką. Slepiu jį rankovėje ir pasiraitojusi sijoną bėgu per miestą.
Vergil turi savo restoraną. Ir jis vaikšto tarp staliukų, visas aukštas, pasitempęs ir su ta pačia katana rankose. Pamatęs mane, čiumpa už riešo (ši detalė kažkodėl labai svarbi) ir tempiasi per visą salę. restoranas milžiniškas, atrodo visą amžinybę nardom tarp staliukų. Išbėgam į laiptinę ir sustojam.
– Aš niekur nedingsiu, – sakau ir užkabinu pakabuką Vergil ant kaklo.
Tada, atrodo, bučiuojamės. Ir tada žadintuvas.

Po galais, kodėl aš nerašau taip gerai kaip sapnuoju?

, , , , , ,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: