Don’t grow up. It’s a trap.

Dvidešimt ketvirtojo gimtadienio proga man skambina teta ir sveikina. Sako, kad dabar jau  esu pilnai subrendusi moteris ir kad prasideda sunkus etapas. Kad subrendusi moteris prievalo duoti ir duoti (nesijuokiam, nothing sexual here), kad privalo duoti jėgas, meilę, visą dėmesį, švelnumą ir jei turi ir pinigus kitiems.

Klausau ir galvoju “Yep, duoti, duoti, visai išsitaškyti ir tada nusibaigti tyliai ir brandžiai kampe“.

Tada beveik apsiverkiu, nes jei brandžia būti yra visai nieko tokio, o dosnumo idėja popieriuje yra labai graži, galvoju, kad norėčiau jog tai, kiek duodu ir kaip liktų tarp manęs ir vyriškio (juokeeeelis).


Yep.
Life sucks.
Work sucks.
Sucking sucks.
Aš nežinau ką daryti, nes reikia rinktis tarp kaltos ir nelaimingos. Gal suorganizuot apklausą ar dar ką?

And if you’re still breathing, you’re the lucky ones.
‘Cause most of us are heaving through corrupted lungs.

, , , ,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: