Pakartojam tris kartus: this too shall pass.

Turiu vieną ritualą.
Maždaug kartą į pusmetį perku gėles ir važiuoju į Antakalnio kapines bent minutei pabūti prie Jurgos Ivanauskaitės kapo. Nežinau ar padeda,tačiau dažniausiai jaučiasi kaip nedidelis “restart“ mano galvoje.
Šiandien negalėjau to padaryti viena. Nuovargis išsišakojo į didelę paranoją ir atrodo, kad akies kampučiu nuolat matau juodus siluetus sekiojančius iš paskos. Sutikit, ne pati geriausia būsena sutikti prieblandą apsuptai antakapių.
Tačiau palydą šiandien pasirinkau pačią teisingiausią ir ačiū jai už tai.

Šiandien pirmą kartą pirkau lyginį skaičių gėlių. Keistas jausmas. Suprantu, kad antkapiui nerūpi viena, dvi, trys ar keturiolika, bet pardavėjos žvilgsnis buvo nejaukiai aštrus.

Ir turiu pasipiktinti. Kapinėse atsirado rodyklės, vedančios prie A. Brazausko kapo. Suprantu, žinomas žmogus, kapas gausiai lankomas, bet… atrodo kaip fucking “Vaizdingas maršrutas 2 km į dešinę“.

 

, , ,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: