I think I’m thinking right now, I think

Paskutinių dienų pokalbiai priminė man vieną pamąstymą,kuris gimė jau gana seniai, svarstant ar vis dėlto verta pradėti taupyti psichiatrui.

Jei esi tuštutė vardu Amber (einamuoju momentu nesugalvoju labiau striptiziškai šokėjiško vardo), turinti dirbtinius plaukus, nagus, blakstienas, papus ir, žinoma, įdegį, tu eini ir galvoji “Lia lia lia lia lia lia lia lia lia vakarienė su leokadijum, atvažiuos su nauju BMW lia lia lia lia oi paukščiukas lia lia lia lia lia oi perėja, oi pamiršau, kad per raudoną neiti lia lia lia  lia lia“. Ir tada tavo gyvenimas iš trikrųjų yra afigienai fainas ir Leokadijus tikrai turi BMW ir vežasi tave vakarienės ir nagai, ir plaukai yra vietoj. Tačiau vieną dieną Leokadijus pareiškia, kad nori žiūrėt kąšį su draugais, dar vėliau paaiškėja, kad kašio vardas yra Rubė, dar lūžta nagas, bankrutuoja mylimiausias soliariumas ir žavioji Amber veidu plojasi į skaudžią realybę. Tada nuverkusi akis, pragėrusi kepenis, Amber atsiduria ant psichiatro kušetės ir protingo žmogaus padedama supranta, kad nekenčia savo esamo gyvenimo, kad profesionalus minetas nėra ilgalaikė karjera, kad Leokadijus tebuvo ją išnaudojanti kiaulė. Todėl ji nusigramdo įdegį, atsiaugina pelenų spalvos plaukus, išsilupa žydras linzes, užsimeta akinius, tampa filologe, baigia bakalaurą dešimtukais, randa sau geros dūšiso elektriką Staselį ir gyvena paprastai, bet laimingai.

Ši istorija pilna banalių stereotipų, fantastikos elementų ir kitų šūdų bet esu įsitikinusi, kad iliustruoja my point.

Bet ką daryti, jei eidamas gatve galvoji “kas dabar? kodėl aš taip jaučiuosi:? ir ką daryti, jeigu..?“. Ir tuomet nutikus kažkam baisaus, ne pirmą kartą nutikus, jau žinai, ką reikia galvoti, ką reikia daryti. Žinai, kada reikia nesikarščiuoti, skaičiuoti iki dešimt, tiesiog eiti miegoti ar prasukti antrą degtinės butelį. Kartais žinai, ką daryti, bet nedarai, tačiau čia jau valios problemos.
Ir kuo tuomet tau gali padėti žmogus, kurio darbas yra užduoti klausimus, kurie ir taip nuolat sukasi tavo galvoje? Gali būti tik labai annoying aidas, ne daugiau.

Tokie nelaimėliai kaip mes arba pasveiksta patys, arba gauna prozako.

, ,

  1. #1 by mėnulis baloje on kovo 5, 2012 - 9:11 pm

    blet, Aiste, aš tave myliu.

  2. #2 by Vaida on kovo 5, 2012 - 9:27 pm

    O tu negalvok, nes kuo daugiau galvoji, tuo labiau nerandi atsakymų į klausimus. Skaičiau,kad protingas žmogus, tiesiog negali visą laiką jausti,kaip tavo minėtoji Amber rašinėlio pradžioje.
    O šiaip, įrodyta,kad prozakas visiškai neveiksmingas. Nors pats pavadinimas man skamba romantiškai, bet,kaip sakė,mano psichologė, nėra jokių vaistų nuo gyvenimo. Visi antidepresantai tėra savęs apgaudinėjimas ir pinigų mėtymas, geriau jau juos išleisti kokioms atostogoms ar koncertams – nauda bus didesnė 🙂

    P.S. aš tai manau,kad tokie nelaimėliai nepasveiksta, nes dažniausiai ir nenori pasveikti. Nes kažkaip ilgainiui ima trūkti tos beprotybės.

  3. #3 by sistemts on kovo 6, 2012 - 11:57 am

    Turiu daug patirties su psichiatrais, jie tik skiria vaaistus, jai (nežinau kaip rašosi ar jai ar jei) nori šnekėtis tau reikia psichologo, mano mama kažkada samdė privačią, sesija nepigi 100lt berods (yra ir tikria pigesnių) lygtai padeda bet realiai tai ne. Tiktai pats gali susitvarkyti gyvenimą ir bent man tai reiškia mažiau bijoti ir daugiau daryti (kad ir rašyti). Vaistai gali padėti nugalėti nerimą ir baimę tai faktas arba priversti tave jaustis stipresniu ir geresniu (nors depresija visada už kampo) pvz ritalinas tai tas pats kokainas. Labai sunku išsivaduoti iš to, kad mieste kaip tu sakai važinėja brangios mašinos kurių kainos tu net nesuvoki, bet reikia prisiminti, kad daug žmonių pasirašė sutartis ir įsigijo jas į ateitį ir realiai gal net tu turi daugiau pinigų nei jie dabar sudėjus jų skolas. Turtingi žmonės turi daugiau problemų nei neturtingi, arba paprastai sakant paprastų žmonių probelmos paprastesnės, man irgi gaila kad negaliu tapti mažiau galvojančiu…
    Beje bprotybė pats didžiausias narkotikas ir ne veltui sako kad tik bepročiai gali būti nuolat laimingi.

  4. #4 by Maja on kovo 6, 2012 - 1:34 pm

    Paskaicius sita bloga gatavai galima susirgti depresija.
    Nenuostabu, kad gyvenimo nera, kai taip giliai pasineri i savo neuroze…
    O degtines buteli ko gero deretu prasukti reciau ir bent pameginti kuom nors pasidziaugti.

    • #5 by nergyvenimo on kovo 6, 2012 - 1:42 pm

      disklaimerių nededu, nes tikiu skaitytojų intelektu ir sugebėjimu suprast, kas rimta, kas ne. dauguma supranta. o mažuma… esam lietuviai, gyvenam Lietuvoj ir puikiai žinom, ką darom su mažumom – mes jų netoleruojam 😀 taigi – sorry.

  5. #6 by Audrius on kovo 9, 2012 - 11:49 pm

    Blia nusiš…… ant tų linkėjimų. Manau svarbiausia – ar jauti? Ar skauda? Man skauda – http://www.audrius.lt/2012/03/09/siandien-jau-atejo-diena-pripazinti/. Mus palaiko skausmai – laimės pojūtis yra bukinantis. Reikia, kad skaudėtų. Tada esi gyvas. Jei negali rašyti – nerašyk! O tu NEGALI, todėl RAŠYK! Grafomaniškai ar ne – nesvarbu – TU GALI. Do IT. As Me. We are. Peace.

  6. #7 by murmesiai on lapkričio 17, 2013 - 7:55 pm

    Vis sugrįžtu čia dar ir dar tai perskaityti.
    Apie šitą įrašą galvojant prisimena epizodas iš filmo, kuriame vaikinas kaip savo autorinį atliko Floydų gabalą “Hey you“ kažkokiame mokyklos renginėlyje, ir dėl autorinių teisių pasisavinimo su juo kalbėjosi mokyklos valdžia, bandydama išsiaiškinti jo motyvus:
    – I felt I could’ve written it.
    – Okay. But you didn’t. It was written by Roger Waters of Pink Floyd. I think you know that.
    – Yes, but I felt I could’ve so the fact that it was already written was kind of a technicality.
    Panašiai aš jaučiuosi su šituo įrašu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: