I am young and very, very bitter

Kaip buvau nelabai laiminga paauglė, norėjau, kad mane visiškai nurašytų, paliktų šiltam, tamsiam ir dumblėtam dugne ir paliktų ramybėje. Kad niekas nebesitikėtų, kad galiu to live up to some standarts.

Ir atrodo, praėjus daugiau penkeriems metams, mano gotiškos svajonės pildosi. Nes kažkieno vaikai turi savo ūkius, studijuoja mediciną ar teisę, perka butus Briuselyje ar bent jau Kaune, emigruoja, pamato didįjį kanjoną ir turi nerealius planus kerjerai, šeimai ir dar penkiasdešimčiai metų į ateitį. O kažkieno dukra, yours truly, kiurkso studentiškame bute Krasnūchoje su savo retard team, rašinėja visokį briedą, užsiiminėja visokia velniava ir apkritai yra giminės gėda, nes nenori nei buto, nei vaikų, geriausiu atveju didelio šuns.

Kai žmonės atsiiminėja Oskarus ir kitus labailabailabaisvarbius apdovanojimus, jie dėkoja tėvams ir dievui. Aš ateistė, ir, matyt, jei prireiks, matyt sakysiu GO GO MY RETARD TEAM.

  1. #1 by Mahila on sausio 5, 2012 - 8:46 pm

    Pakelkim už tuosl, kur nuogi, bet laimingi (?). Hooray, tu ne viena 😉

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: