Mommy’s little hypocrite, Ša-la-la-la-LA.

Labai literatūriškai daug galvojau apie ideologijas, prarastas žemes, prarastus vandenynus, prarastus likimus, prarastas progas, prarastus žmones, prarastus daiktus, prarastus jausmus, prarastus draugus, prarastas mintis, prarastus prisiminimus, prarastas tiesas… Tiek daug visko prarasto, kad užgriozdintų bent tris radinių biurus.

Vakar mieste mačiau vaikiną su puokšte jurginų (manau, kad ten jurginai, nors gėlių neskiriu). Akivaizdžiai kažko laukė ir nervingai dairėsi į šalis, tarytum nebūtų tikras ar JI ateis. O galbūt tai buvo aklas pasimatymas. Kažkodėl jį pamačius – šiltas jausmas krūtinės srityje.

Dairausi ir kartais randu vilties, kad kažką galima susigrąžinti. Kad žmonių verta klausytis.
But hypocrisy is a powerful force, isn’t it?

Iš tiesų, kuo greičiau pavyksta susiprasti, kad visi mes – daugiau ar mažiau hypocrites, tuo greičiau pavyksta pradėti lengvai ir teisingai gyventi. Taip pat, lengviau atleisti žmonėms ir naiviai tikėtis, kad tau irgi bus atleista.

Pagirios ir drama mano galvoje gyvena kartu.
Galbūt reikia tik tamsos po antklode ir išsilaižyt savo nusivilimus.

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: