Every day is exactly the same.

Žinot, kaip atrodo kiekviena mano diena?
Suskamba pirmas vyriškio žadintuvas, nuo kurio jis nesikelia. Apsikabinu jį iš nugaros ir pabučiuoju tarpumentę.  Galiausiai vyriškis keliasi, o aš okupuoju jo pagalvę.Paskui vyriškis pažadina mane prieš išeidamas, kad pabučiuotų ir pasilazdavotų, kad ilgai miegu. Tada aš keliuosi, einu į darbą, ten pavegetuoju, isteriškai laukdama skambučio iš potencialiai naujų darbdavių, liūdnai peržiūriu skelbimus, kurių nėra, einu namo, einu į maksimą, gaminu maistą, žiūriu mėšlą, pažaidžiu simsus, išsiplaunu kojines, pagulinėju, parašinėju, paverkšlenu, dar kartą pavalgau ir einu miegot.

Kiekvienas racionalesnis žmogus pasakys, kad pati kalta ir kad turėčiau KAŽKĄ KEISTI. Bet tas antigravitacinis jausmas, kai naujo darbo nėra (kaip ir vilties jį rasti), o senas kaip ir baigtas, bet dar ne, mane užmuša, o ką jau kalbėti apie motyvaciją.

Pasipasakokit, kas pas jus blogesnio?

Apie tą patį, tik gotiškai, su klaidom ir visiška grafomanija:

– Why are you wearing a dress? I thought you hate dresses.
– “This is my suicide dress. I only wear it on days when I’m afraid I might kill myself if I don’t wear it,” – she quoted Denver Butson.
–  But what are you doing on the floor?
– I’m not on the floor, I’m falling.
– How?
– Look to the ceiling for a while and then think about your life and feelings. Can’t you feel how we are falling in the fucking spiral? Falling down and down, spinning into nothing, falling and falling.
And Robert felt that. It was scary feeling like floating in an empty space and falling in the same time with nothing to hold on. He felt paralyzed by this horror and could not imagine how Alex could lay there for hours.
– I can feel it,-  he whispered.
– And when you will stand up, you will be still falling, but then you are falling in your head.
– Are you not afraid to hit the bottom?
– No, because there is no bottom. Just endless falling and that’s the scariest part. Because hitting the bottom would be ending of this nightmare, but there is no ending. There is no way to be saved.

, ,

  1. #1 by ag on rugpjūčio 3, 2011 - 11:05 am

    Bet tai gi puikiai gyveni 🙂 Apart darbo klausimo, žinoma. Bet mylintys vyriškiai, pamiegojimas iki soties, simsų žaidimai vakare ir mėšlo žiūrėjimas, oooh ko dar galima norėti? 😀

    • #2 by nergyvenimo on rugpjūčio 3, 2011 - 1:37 pm

      Bet tai kur gyvenimo prasmė, klausiu??? xD

  2. #3 by čefyro katinas on rugpjūčio 4, 2011 - 7:30 pm

    ooooo, kalbant apie grafomaniją, man šita ištrauka irgi patiko, skaičiau ją kokius penkis kartus, kai priėjau prie jos, o po to vėl susiradau.:}
    aš irgi kartais jaučiuosi kiek panašiai, tik mano spiralė kita.

  1. Change is good. But change didn’t happen. « …Nes taip gyventi neįmanoma. Bet gyvenam.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: