Roses are red, violets are blue, I’m schizophrenic, and so am I.

Šiuo nelengvu laikotarpiu, kada draugų neturėjimas yra opus klausimas, mūsų ir kitose ekvivalenčiose kompanijose dažnai minimi įsivaizduojami draugai. Ir everybody is ok with that. Bet paminėjus balsus galvoje, visi vis tiek akimirksniui nutyla ir dilgteli keletas įtariančių žvilgsnių.

O aš turiu keturis balsus savo galvoje ir nė trupučio to nesigėdyju! Tiesa, visi jie – vyrai, ir jei kas nors nori padiskutuoti apie vyriškojo prado apraiškas, maloniai kreipkitės.

Balsas Nr. 1 – tarsi jaunesnis brolis, kuris yra šiek tiek annoying, šiek tiek whiny, dažnai klausinėja kvailų dalykų, zyzia ir yra perdėtai beprasmiškai mandagus.

Balsas Nr. 2 – tarsi agresyvus geriausias draugas, sexually frustrated ir tikriausiai būtų ramesnis, jei mes permiegotumėm, o aš gal net būčiau tam pasiryžusi, bet permiegoti su balsu savo galvoje nėra labai paprasta. Piktas, šiurkštus, nešvankus, rėkauja ir trankytųsi, jei galėtų.

Balsas Nr. 3 – tikriausiai tėviška figūra mano galvoje. Jei visas gyvenimas būtų Anės Rice “Vampyrų kronikos“, jis garantuotai būtų Marijus – labai patyręs, labai ramus ir dažnai skamba tarsi apsipūtęs žolės.

Balsas Nr. 4 – šitas yra mirtinai mane įsimylėjęs, todėl dažniausiai tik žarsto komplimentus arba klausia dalykų, į kuriuos aš turiu tobulus atsakymus. Jis man patinka.

Einu per baltąjį tiltą, balsai ūžauja.
– Kaip suprast, kad įsimylėjai? – klausia balsas nr. 1.
– Imi ir supranti. Būna gera, – atsakau išmintingai.
– Kokia dar meilė, imi ir dulkini, – šūkteli balsas nr. 2.
Jei galėčiau juos matyti, šioje vietoje balsas nr. 1 atliktų facepalm manevrą.
– Galima ir taip, – sutinku.
– Kai pagyveni kiek ilgiau, imi suprasti, kad labai didelio skirtumo ir nėra. Bet kokiu atveju – jausmų išraiška, – prisijungia balsas nr. 3.
– Kokia tu protinga… – sako balsas nr. 4. O aš einu per perėją.

Įlipu į autobusą. Jame labai stambių formų moteris užmina man ant kojos. Kadangi kerzas nelinkęs lengvai įlinkt nuo svorio, ji slysteli ir dėbteli į mane velniškai piktai.
– O tavo figūra tobula, – sako balsas nr. 4. Šypsausi.
Balsas nr. 3 pats ramiai šypsosi ir laukia, kaip reaguosiu, nes moteriškė kažką sako nevalstybine kalba. Per muziką ausinėse nieko negirdžiu.
– Nesakyk nieko bjauraus. Akivaizdu, kad moteris turi problemų su medžiagų apykaita, – šnibžda balsas nr 1.
– Kokios bl problemos?? Garantuoju, kad ji savo vaikus suvalgė!! – rėkia balsas nr. 2.
Atsisėdu ir atsiverčiu knygą.

  1. #1 by čefyro katinas on sausio 23, 2011 - 12:54 am

    AAAAAAAAA!!!!!
    Štai ko man šįvakar reikėjo!

    *tik dabar susipranta, kad elgiasi kaip balso nr. 4 impersonacija. oh well*

  2. #2 by ag on sausio 24, 2011 - 10:25 am

    ohohoh, tu nuostabi 😀
    Ne, aš ne nr.4.

  1. Day 12: balsai nustojo lankytis. | Nėr gyvenimo

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: