Apie knygas aka kokį mėšlą aš skaitau

Visų pirma – baigiau savo NaNoWriMo ir dabar turiu 50k žodžių tekstą, bet apie tai vėliau.

Šiandien nuo ryto galvoju apie tai, kaip sudėtinga turėtų būti autoriui rašyti knygą, kai negali gerbti savo pagrindinio veikėjo. Skaičiau knygų, kur pagrindinsi herojus buvo žudikas, prievartautojas ar šiaip paskutinis lopas, bet neapykanta ir nepagarba jam kažkaip nesukildavo. Šiaip ar taip dalis žmonių skaito knygas tam, kad galėtų relate to somebody. Bent jau mano nuomone.

Iš kur tokie pasvarstymai?
Šiuo metu skaitau Charlaine Harris “Miręs iki sutemų“, kuri pasak plėmo ant viršelio įkvėpė sukurti garsųjį “True Blood“. Istorija seilėta, bet ok – vampyras seksualus, kentėt galima. Užtat pagrindinė veikėja (beje, vardų Sukė, teatleidžia man viešpats) man sukelia neapykantos priepuolius. Jai 24, ji realiai neturi draugų ir neturi giminių ir iš čia nukrenta gražusis Bilas, visas galantiškas, gražus, geras lovoj ir bla bla. Ką daro ji? Klykauja, kad nenori tapti vampyre, bet nepateikia jokios priežasties (man pakaktų ir to “aš nenoriu niekada daugiau nematyti saulės“ for god ‘s sake!), ir parinasi, kad niekada negalės gaminti jam pusryčių. Ir dar jaučiasi stipriausia pasaulio moteris nors visą knygą tik spardo visus jai nepatinkančius į blauzdas. Women, get your shit straight!

Dabar čia sustokim.

Užvakar žiūrėjom trečia Twilight dalį. Nesijuokit, reikia šiam gyvenime viską patirti, kad ir kaip nemalonu gali būti.
Štai imkime Belą. Nenorit? Kartais reikia.
Moteriškė pamatė vampyrą, įsikliopinio vampyrą, vampyras jos nedulkina, tai ji pasiryžus ir sielą prarasti ir tekėti. O vištelei tik 18. O va ta suka Sukė dulkinasi kaip didelė ir paskui parinasi, kad jis niekad jai po darbo pieno neparveš.

Dievaži, I’m too old for this shit.

O dabar, mielos moterys, paganykim akis:

, , , ,

  1. #1 by ag on lapkričio 30, 2010 - 1:43 pm

    Ha ha, aš baiginėju SKAITYT twiligtą visą 🙂
    Bet kažkaip logiką išjungiu ir nesiparinu dėl to, kokie jie ten visi naivūs – gadina efektą 🙂 Tada gali vėl būti 13mete mergaite ir tikėti amžinomis meilėmis. Whynot, man patinka 🙂

  2. #2 by kosmografas konkoraižis on lapkričio 30, 2010 - 4:36 pm

    Juoknga ta nuotrauka kur ale su iltim. Ir tos iltys net ne toj vietoj, kur turetu but 😀
    o i ka cia akis ganyt? klink klink

    ir dar, zmones skaito knygas ne del to, kad galetų relate to somebody.

    • #3 by nergyvenimo on lapkričio 30, 2010 - 5:10 pm

      nebūtum tu kosmografas, tai aš norėčiau su tavim ginčytis 😛
      bet mums niekad panašūs vyrai nepatiko. ir ačiū dievui.

  3. #4 by Ignė on lapkričio 30, 2010 - 5:41 pm

    xDDDDD

  4. #5 by Dori on gruodžio 1, 2010 - 11:38 am

    Cha, man patiko 😀 Belos nedulkinimas ypač, nes tą patį pagalvojau skaitydama pirmą dalį ir žiūrėdama filmus 🙂

  5. #6 by fotoromantikas on gruodžio 1, 2010 - 9:36 pm

    Manau, kad autorius norėdamas parašyti gerą knygą privalo savo herojus mėgti, idealizuoti ir visai kitaip “spausti“, kad personažai būtų įdomūs skaitovui arba atvirkščiai siekti, jog skaitovas būtų kuo labiau šokiruotas. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: