I’m in denial. Because denial is a nice place to be.

Vakar aš pasiekiau tą stadiją, kai kūkčiojau į pagalvę ir užsikirsdama vyriškiui aiškinau, kad aistė from the past yra dar didesnė lopė nei aistė from the present. Ir dar aiškinau, kad matai, kas nutinka, kai nusprendi priiminėti savarankiškus sprendimus – atsiranda tik daugiau problemų ir turi priiminėti tik dar daugiau savarankiškų sprendimų. Fucking geometrinė progresija.

Iš tiesų, ta praeities aistė nebuvo tokia bloga. Ji bent jau bandė. O man šiaip ar taip prireikė trejų metų, kad suprasčiau, ką noriu daryti su daiktu, kurį esam linkę vadinti gyvenimu. Dabar aš žinau, ko noriu, bet turiu daryti ką kitą – pavyzdžiui kristalografiją.

Aš nenoriu to daryti. Nenoriu kalbėti. I guess, I’ll go eat worms.

  1. #1 by Anonymous on rugsėjo 11, 2010 - 3:14 pm

    O ka nori daryti dabar?

    • #2 by nergyvenimo on rugsėjo 11, 2010 - 3:24 pm

      rašyt.
      kažkada maniau, kad įstosiu į mediciną ir rašysiu laisvu laiku, paskui nusprendžiau, kad įstosiu į bioinformatiką ir kai įsotjau, du metus neparašiau nieko, išskyrus keletą seilėtų blogo įrašų.
      dabar noriu tik rašyt.
      ir daryt bet ką, kas susiję su knygomis. jokių c++, perl, html, ryšio juostų talpų, semaforų ir linuksų.

  2. #3 by neinteligentiška on rugsėjo 12, 2010 - 10:14 am

    tai jei tik yra/bus galimybe mesk tuos mokslus, dirbk ir rasyk laisvu laiku, gi norint rasyt mokslu nereikia

  3. #4 by neinteligentiška on rugsėjo 12, 2010 - 10:18 am

    http://weheartit.com/entry/3856701 jauciuosi pataikius i pati desimtuka

  4. #5 by ag on rugsėjo 13, 2010 - 8:01 am

    hey, tikiu, kad pavyks tau viskas. Nes jei jau noras toks didelis yra, atsiras ir galimybės jį įgyvendinti. Juk masė žmonių, tokių norų net nesusapnuoja, o tik iriasi per tą “gyvenimą” taip ir nesusipratę. Tu JAU laimėjai. 🙂

  5. #6 by Lina on rugsėjo 24, 2010 - 5:24 am

    Sorry, bet gal tu visgi taip aklai neuzsirezk – noriu rasyt ir taskas. Aisku, idealizmas gerai, bet tavo rasymas… Grafomanija juoda. Gerai, kad nori tai daryt (ir daryk!) tik nevadink to vieninteliu ateities planu, siekiamybe ar pan. Tavo blogo irasai – kaip keturiolikmetes emo mergaites verkslenimai. Knygele isleista – grazi, bei tikrai gerokai pritempta ir dirbtina (pabaiga ypac). Jei laisvu nuo kazkokio darbo metu kazka tokio rasysi – ok, tebunie tai tavo hobi, bet nesureiksmink to savo rasymo… Nuosirdziai saka. Paskui nusivilsi. Sekmes.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: