Fuck yeah my life

Tarsi mizantropijos, liūdesio ir pykčio priepuolių nebūtų gana…

Visiems aplinkui kažkas taip gerai trinktelėjo per smegenis, kad įvyko kažkoks neuronų genocidas.

Visų pirma, ant manęs rėkia tėvai, nes jau metai nesugebu gauti vairuotojo pažymėjimo. Aš esu pasibaisėtina vairuotoja, atsisėdus už vairo imu purtytis ir, dievaži, aš suvažinėsiu vaiką!

Pašto dėžutėje randu ryškiai oranžinį raštą iš Vilniaus energijos, pranešantį apie įsiskolinimą. Kažkur pasimetė mano omnitel sąskaita, todėl iki savaitgalio galiu netkti mobiliojo ryšio.

Darbe kolega sėdi ant atidaryto lango palangės. Į apačią – penki aukštai.
– Tik neiškrisk, – sakau.
– Krisiu. Tik pasiimk fotiką, turėsi ką į blogą įdėti.

  1. #1 by Nakvišiukas on liepos 28, 2010 - 5:42 pm

    Man irgi šūdas -paskutiniu metu. nepasiduodam…

  2. #2 by Silver Woof on liepos 28, 2010 - 6:31 pm

    Čia žiūriu visiems blogai. Gal čia lietuvos sinchronizuotos depresijos sindromas…

  3. #3 by Paulius on liepos 30, 2010 - 8:08 am

    Pilnatis kalta…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: