Pamiršti galima visus ir viską.

Jei dabar parašyčiau viską viską, kas sukasi mano galvoj, išeitų seilėtas, pernelyg lyriškas ir dramatiškas tekstas. Todėl susilaikysiu ir sau įteigsiu, kad susilaikymas yra dorybė.

Kartais gerai, kai galva susipurto ir prisimeni kažką, kas vyko seniai ir buvo gerai. Pripažinkim, kad tokių dalykų mažai belikę. Todėl pasidėsiu šį bei tą čia. Kad kitą kartą taip labai nesusipurtyčiau.

DŽIAZO PIANISTAS(kaltai):Nepyk ant manęs. Aš niekaip nepajėgiau tavęs užmiršti…
KASANDRA: Aš jaučiau. Bilda tušti tramvajai. Aš bijau to nykaus garso. Aš bandžiau tave sulaikyti.
DŽIAZO PIANISTAS: Ir sulaikei.
KASANDRA: Aš bijau. Kas akimirką viskas keičiasi. Dar už mėnesio – ir žiemos nebebus – ji ištirps kaip vaškas…
DŽIAZO PIANISTAS: Dar niekam nesu jautęs tokio broliško jausmo.
KASANDRA: Nepaleisk manęs. Aš nenoriu tau dingti.
DŽIAZO PIANISTAS: Kasandra. Maža sušalus sesuo…

(c) Judita Vaičiūnaitė

ir

– Ar įsivaizduoji, kiek čia gali būti lavonų? – paklausiau.
– Rimtai!

Neklauskit. Ir dar geriau – nekreipkit dėmesio.

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: