Go to bed, young dreamer

Šiąnakt taip labai sapnavosi, kad padėk Dieve. Bandykim būti konstruktyvūs:

Sapnas Nr. 1:
Aš, labai graži mergina ir dar gražesnis vyrukas, prisiplakęs prie mūsų paskutinę minutę, važiuojam į Vaivadus (vietovė Panevėžio rajone, o gal jau ir Panevėžio dalis – who cares).  Pasirodo, ten yra ežeras, kurio dugne yra kažkokie paslaptingi griūvėsiai. Taigi mes paneriam ir – oplia – griūvėsiai ten tikrai yra. Nepaisant fakto, kad tai seni griūvėsiai oloje, kurie atrodo kaip sovietinio laikmečio siuvimo fabrikas.  Koridoriuose vandens iki pažąstų, kabinetai sausi, su keistomis zoologinėmis-geologinėmis ekspozicijomis. Staiga, viename tarpduryje mano kolegą srovė įtraukia gilyn ir aš su likusia mergina pasimetusios žvalgomės. Po kiek laiko kolega išlenda pas mus, bet jis nebegražus ir labai keistas.
– Eime, pakalbėsim, – zombio balsu sako jis ir net sapno “aš” susimąsto, kaip jis dar nekramto mano ausies.
Susėdam kabinete ant sofų. Jam nematant nuo stalo pasiimu bulvių skustuką. Vyriškis kalba apie naują face huger’ių rasę ir kiaušinius kepenyse, bei jauniklius širdies skilveliuose.
Aš svarstau kaip jį galima su tuo bulvių skustuku papjauti.
Ačiū Dievui prabudau.

Sapnas Nr. 2.
Ramia sąžine parkūūūrinu senoj gamykloj. Staiga (oh my fucking god!!!) ten atsiranda tikriausiai visi įmanomi veikėjai iš visų įmanomų detektyvų ir atranda mano gamykloj krūvą supuvusių lavonų, plūduriuojančių vandeny. Likęs sapnas susidarė iš spoksojimo į tuos lavonus, žvalgymosi su detektyvų veikėjais ir panašių frazių “taiiiip, priminkite, kada atvykote į nusikaltimoooo vietąąąą?” (balsės užtęstos siekant atskleisti atmosferą) ir “taiiii kokiaaaa jūsųųųų teorijaaaa?”

Sapnas Nr. 3:
Nėščia mano teta, kuri dar kažkodėl tapo mano buvusios gimnazijos direktore. Simply too confusing to talk about.

Sapnas Nr. 4:
Vilniuje, gatvėje prie Spartos stotelės nukrenta Boingas, kuriame sėdžiu ir aš. Lėktuvą ima semti vanduo, visi keleiviai, kurių didžioji dalis yra my lovable draugai, panikuoja, tačiau pilotas džiugiai paaiškina, kad kol lėktuvo neapsems, negalėsim važiuoti į ligoninę. Todėl visi draugiškai išlipa ant šaligatvio ir dairosi. Mariukas, kurio kritimas niekaip nesužeidė, nusprendžia palakstyti, nukrenta ant veido ir tampa dar vienu kandidatu važiuoti į ligoninę. Galiausiai lėktuvas užlietas, pilotas atsivaro autobusiuką, sukrauna sužeistus ir išrieda į Santariškes. Manes neveža, todėl aš nusprendžiu, kad diena buvo pakankamai sunki ir reiktų išgerti alaus, tačiau visi yra fucking serious ir sako, kad neeee. Todėl aš sėdžiu prie Lino ir zyziu, o jis tuo metu valgo sumuštinį su lašiniais, kurie yra ryškiai rožiniai ir ryškiai geltoni.

Tada aš nusprendžiau, kad daugiau nebegaliu ir atsikėliau. Sako, kad kuo ryškiau sapnuoji, tuo daugiau problemų su galva turi. Aš savo išvadas pasidariau. O jūs?


(čia)

  1. #1 by agejus on gegužės 31, 2010 - 7:05 am

    Pirmas labai geras sapnas 🙂 Siužetinis. Ypač patiko ta nauja rasė. O kaip jie veidus apkabina?? 😀

    O šiaip tai… visur vanduo kartojasi. Gal kokie sapnininkai atskleidė kame kampas čia su juo?

  2. #2 by Vaida on gegužės 31, 2010 - 9:55 am

    man tai paskutinis labiausiai patiko 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: