Posts Tagged vaikai

Vaikai ir ateitis. NOT.

Apie mano santykį su vaikais daugiau ar mažiau žino visi – aš jų nemėgstu.
Kai į ofisą užsuko jaunoji kažkieno atžala ir sustojo prie mano stalo, kolegė atbėgo, pasakė “Einam einam, tetai Aistei vaikai nepatinka” ir atžalą greitai evakavo iš mano akiračio.
Tačiau dažnai nuo šitos nuomonės skelbimo garsiai susilaikau, nes supermamos mane visur randa ir bando atversti į tikrąjį kelią. Bet velniai nematę – seniai besipiktinau.

largeFaktas, kad su vaikais nelabai noriu būti ir vienoje patalpoje. Ir kiekvienas komentaras pareiškęs “suaugsi, kitaip galvosi” gali eiti nx, nes man tą giminė kartoja nuo septyniolikos, o dabar jau dvidešimt penki ir niekas nepasikeitė, so screw you.

Kodėl man taip nutiko, buvo iškelta daug teorijų. Viena iš jų – kad aš vaikų bijau, nes nemoku su jais elgtis. False. Paauglystės vasaromis terliojausi su brolio-pusseserės-pusseserės-pusbrolio komplektu. Sauskelnių gal ir nepakeisčiau, beet tam tikrus pagrindus turiu.
Ir puikiai žinau, kad kai jaunėlis brolis arba draugai apsivaikuos, visai mielai pabūsiu ta keista tetule ir net kartais sutiksiu atžalas prižiūrėt. Svarbu, kad nepriprastų.

Bet šiaip visas vaikų kultas man jau gerklėj. O gal ir mamų kultas. Nebesuprasi.
Kai žiemą jie visi ridinėjasi nuo kalniuko, tai man visiškai nusispjaut. Bet vasarą, kai bandau dviračiu kirsti Vingio parką, tai nors apsiverk. Po ratais šokinėjantys vaikai ir piktos mamos ir pagrindinis parko užpildas šiltais vakarais.

Tikriausiai nemaloniausia susidūrima su supermama ir superatžala patyriau dar kai važinėjau riedučiais. Kadangi aplink estradą asfaltas normaliausias, ratus dažniausiai ir sukdavau ten. O takeliai nėra labai platūs. Buvo gan ankstus rytas, žmonių nedaug, tai ir mano greitis didesnis. Ir staiga pakelėje žolytes rankiojęs snarglius metasi į takelį. O riedučiai nėra toks transportas, kuris sustoja akimirksniu. Verčiausi ant nugaros su pačiu snargliumi rankose, kad tas nesiplotų ant asfalto. Ačiū Dievui, ant žolės pataikiau. Vaikas nė žemės nepalietė, bet pakako, kad išsigąstų ir pradėtų klykt. O tada pripuolusi mamytė irgi pradėjo klykt, kad jos aukselio vos neužmušiau. Pasakiau ilgą sakinį rusiškai ir nušliaužiau tolyn.

Paskui šitie vaikai užauga, prie Žvėryno tilto išsinuomuoja longboardus ir irgi trūkdo eismui. Fuck this shit.
Ir apskritai, reikia cituoti George Carlin:

Children are not our future, and I can prove it with my usual, flawless logic. Children can’t be our future, because by the time the future arrives, they won’t be children anymore, so BLOW ME!

, , , , ,

2 Komentaras

Bury me ir abortai

30 seconds to mars koncertas suveikė kaip kontraceptikas – vaikų dar labiau nenoriu. Oi ne, suveikė netgi kaip aborto skatinamasis. Dabar ne tik nenoriu turėt vaikų, bet noriu žudyti ir jau gimusius.” – va ką vakar parašiau snukiaknygėj vos tik grįžus iš koncerto.

Klykiančios ir alpstančios 14-16 metų mergaitės yra labai negėris. Klykia taip, tarytum per ~1,5 val koncertą ir pastos, ir pagimdys.
Dar didesnis negėris yra tos pačios mergaitės, kurios pradėjus rodyti Hurricane klipą piktinasi, kodėl jis cenzuruotas ir vis tiek klykia, kai pamato papus. Ir klykia ekrane pamačiusios Jered Leto, tarsi nematė jo ant scenos prieš tris minutes.
Nelabai gerai ir yra tie grupių koncertiniai turai, kai koncertai vyksta kas dieną. Akivaizdu, kad nuo visų klykiančių lochų ir muzikantai užsipisę. O ir balsai tokio krūvio neatlaiko.
Jered iš esmės tikrai gražesnis nuotraukose. Vis primenu sau, kad jis vis dėlto tik 8 metais jaunesnis už mano tėtį.
Awkward, kai 50% auditorijos tinka vokalistui į dukras, bet vis tiek mielai jam pačiulptų.
Dar labiau awkward, kai ant scenos užkeltas berniukas nuo jos nenulipa pusę koncerto.

Vaikai rėkė “we want mars”, mes su Kriste norėjom Snickers. oh well.

Bet šiaip viskas tvarkoj.

, , ,

9 Komentaras

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 30 pasekėjų