Posts Tagged true blood
Heroin and babies don’t mix very well
Parašė nergyvenimo. Kategorija keep the dream alive, muzika. rugsėjo 4, 2011
Man rodos, man kartais patiktų, jei man nesisapnuotų. Arba jei sapnuotųsi ne kažkokie šūdai.
Sapno veiksmo vieta – senas mūsų butas Panevėžyje, kur gyvenom gal tik metus. Man buvo septyneri ir aš neprisiminu savo pirmosios mokytojos, bet kažkodėl labai gerai atsimenu tą butą. Aš virtuvėje, ant rankų kudikis, mano kudikis, kuris klykia neužsičiaupdamas. Šalia manęs – vyras, mano vyras, kuris dėl man nesuvokiamų ir labai neteisingų priežasčių yra Bilas
iš True Blood. Akivaizdu, kad jam klykiantis vaikas yra lygiai taip pat nemalonu kaip ir man, todėl jis išeina į miegamąjį, aš patalpinu vaiką į atidarytą indaplovę, nes ten mes jį ir laikom, ir nuseku iš paskos.
Bilas sėdi ant sofos ir ketina leistis heroiną. Pasiuntu ir pradedu klykti: “tu asile, negali išbūti švarus net ir jobanus šešis mėnesius dėl manęs ir kudikio???? sakei, kad pasiekeitei, o aš, vargšė patikėjau, asile tu”. Asilas nesigėdyja. Skambinu mamai ir prašau, kad atvažiuotų padėt susitvarkyt su vaiku, nes piz**.
Ačiū Levi Hutchins, kuris išrado žadintuvą.
Sekmadieniui:
Apie knygas aka kokį mėšlą aš skaitau
Parašė nergyvenimo. Kategorija Filmai, no life, people suck. lapkričio 30, 2010
Visų pirma – baigiau savo NaNoWriMo ir dabar turiu 50k žodžių tekstą, bet apie tai vėliau.
Šiandien nuo ryto galvoju apie tai, kaip sudėtinga turėtų būti autoriui rašyti knygą, kai negali gerbti savo pagrindinio veikėjo. Skaičiau knygų, kur pagrindinsi herojus buvo žudikas, prievartautojas ar šiaip paskutinis lopas, bet neapykanta ir nepagarba jam kažkaip nesukildavo. Šiaip ar taip dalis žmonių skaito knygas tam, kad galėtų relate to somebody. Bent jau mano nuomone.
Iš kur tokie pasvarstymai?
Šiuo metu skaitau Charlaine Harris “Miręs iki sutemų”, kuri pasak plėmo ant viršelio įkvėpė sukurti garsųjį “True Blood”. Istorija seilėta, bet ok – vampyras seksualus, kentėt galima. Užtat pagrindinė veikėja (beje, vardų Sukė, teatleidžia man viešpats) man sukelia neapykantos priepuolius. Jai 24, ji realiai neturi draugų ir neturi giminių ir iš čia nukrenta gražusis Bilas, visas galantiškas, gražus, geras lovoj ir bla bla. Ką daro ji? Klykauja, kad nenori tapti vampyre, bet nepateikia jokios priežasties (man pakaktų ir to “aš nenoriu niekada daugiau nematyti saulės” for god ‘s sake!), ir parinasi, kad niekada negalės gaminti jam pusryčių. Ir dar jaučiasi stipriausia pasaulio moteris nors visą knygą tik spardo visus jai nepatinkančius į blauzdas. Women, get your shit straight!
Dabar čia sustokim.
Užvakar žiūrėjom trečia Twilight dalį. Nesijuokit, reikia šiam gyvenime viską patirti, kad ir kaip nemalonu gali būti.
Štai imkime Belą. Nenorit? Kartais reikia.
Moteriškė pamatė vampyrą, įsikliopinio vampyrą, vampyras jos nedulkina, tai ji pasiryžus ir sielą prarasti ir tekėti. O vištelei tik 18. O va ta suka Sukė dulkinasi kaip didelė ir paskui parinasi, kad jis niekad jai po darbo pieno neparveš.
Dievaži, I’m too old for this shit.
O dabar, mielos moterys, paganykim akis:
Nes Baliūnas yra Awesome
