Posts Tagged krasnucha
Soft place to land. Pastebėjimai.
Parašė nergyvenimo. Kategorija missing thoughts, nuotykiai, people suck, reality bites. gegužės 17, 2012
Aš patenkinta gyvenimu. Sunku patikėti?
Ir px, kad darbą baigiau prieš valandą (t.y. ~22:00), visiškai sušlapau, visą dieną nervinaus, o dėl nesumokėtos sąskaitos atjungė telefoną… Viskas yra gerai. Axuenai net, galėčiau teigti.
Dabar papasakosiu įžvalgą.
Einu per Krasnūchą. Priešais mane artėja vyriškis. Atgal sušukuoti plaukai, blizgantys batai, juodi džinsai, į juos sukišti balti marškinėliai ir labai ryški žandikaulio linija. Mano mamos laikais būtų buvęs geidžiamiausias mokyklos bernas, atsakau.
Priešais mane eina mergina irgi atklydusi iš panašios eros. Raudonosios armijos prospekto gulbė, tik galėtų nusiaut aukštakulnius, nes eiti su jais nemoka. Hot stud tris kartus žvilgsniu aukštyn žemyn nuskenuoja gulbę, o su ja prasilenkęs atsisuka ir dar kurį laiką žvelgia pavymui. Jei vyktų ne Savanorių Maximos peizaže, būtų beveik scena iš romantiško filmo.
Šypteliu ir tuoj pat pastebiu nuošaliai stovintį vaikinuką. Šis jau labiau mano skonio – šviesūs ilgoki plaukai lenda į akis, inkarai nuspardyti, džinsai nutrinti, marškiniai susilamdę, o striukė nutrinta ir jaukiai odinė. Tarytum žinodamas, jis išsitraukia iš striukės kišenės knygą, o aš pagalvoju, kad va taip akimirkos svaigulio apimta už jo ir ištekėčiau.
Dar buvau sugalvojus kažkokį silpną pasvarstymą apie nuojautas, bet fuck it.
Man kadaise sakė, kad pamiršti galima viską. Dar neišsipildė.
Bet kalbant apie meilę ir potraukį įsikalbėti galima viską – meilę tėvynei, vaikams, tėvams, gėjams… potraukį ožkoms. Įsikalbėti galima viską, tačiau sunku numatyti, kokios tragedijos seka po to.
give in, its so hard to start
live in my skin
the bruises are useless
against it
Partizaninis marketingas krasnūchoj
Parašė nergyvenimo. Kategorija wtf time. vasario 27, 2012
Nežinau, kokio amžiaus yra statistinis šitos grafomanijos skaitytojas (patikėkit, daryti apklausą tingiu), bet aš jau pakankamai sena, kad prisiminčiau laiką, kai visi paniškai bijojo juodligės miltelių ir retsykiais kokia įstaiga juos gaudavo paštu.
Vieną dieną nušliaužiu iki paštadėžės, prasibraunu pro visą brukalą ir sustingstu – permAtomas maišĖlis su baltais milteliais. Akimirką džiugiai pagalvoju, kad esu jau pakankamai svarbi, kad net man juodligės mėginuką atsiuntė. Paskui pagalvojau, gal narkologinis centras greta nemokamai dalina ant paragavimo.
Deja:
Raštelis byloja anaiptol ne “durna žiurke, baik šūdus rašinėt”, o: “Siūlome išbandyti vežtus iš Vokietijos, aukščiausios kokybės, PERSIL PROFESSIONAL vokiškus skalbimo miltelius su minkštikliu ir Anti-Gray formule (neblukina skalbinių, išlieka ryškios spalvos net dažnai skalbiant). Skirti visų rūšių spalvotiems ir baltiems audiniams skalbti visų tipų skalbyklomis.“
Taigi, jei įskaitot numerį iš foto, užsisakykite vežtus iš Vokietijos, aukščiausios kokybės vokiškus skalbimo miltelius. Jų marketingas dėl jūsų stengiasi.
Faster, pussycat, kill, kill!
Parašė nergyvenimo. Kategorija Buitis, nuotykiai. rugsėjo 29, 2011
Dar nesigyriau, bet mes turim katę. Ji juoda, jos vardas Pandora, ji turi savo asmeninę Pandora’s box ir ten slypi buto negandos. Ji maišosi po kojom, galanda nagus į kilimą, stebi žiurkę ir šiandien ji kažkur dingo…
Apėjom visą butą, virtuvės langas buvo šiek tiek praviras. Gyvenam pirmam aukšte. Išėjom į naktines paieškas, šviesdamiesi telefonu (prožektorių bute nerasta) ir barškindami kačių maisto paku. Nors išvyka buvo sėkminga (pagaliau pasiėmėm kadaise iškritusį termometrą ir mano pincetą), tačiau nors apėjome du ratus aplink namą (likėjimai, teta Filomena) ir katės neradom. Liūdni grįžom.
Tada kažkas pradėjo miaukt po virtuvės langu ir Eduardas suklykė “kieno čia auksinės akytės???” Kol Eduardas didvyriškai bėgo aplink namą supratom, kad išlaikyt palaidos katės dėmesį sunkiau nei vaiko.
Ką supratau?
Kad dar labiau nenoriu turėti vaikų.
Bijai, kad per langą iššoks? – paklausė Kristė ir paklausite Jūs.
Ne. Bijau, kad suės LEGO kaladėlę ir nežinosiu ar iššiks, ar numirs.
Apie kaimyniškus santykius Krasnūcha style
Parašė nergyvenimo. Kategorija Buitis, no life, people suck, reality bites. balandžio 8, 2011
Mūsų ir kaimynų santykiai yra savotiškai intymūs – susiklausom per vonios erdvę – jie girdi kaip mes rėkiam, mes girdim kaip jie vemia.
Šiandien guliu vonioje ir girdžiu klyksmus virtuvėje.
- Kas yra? – sakau.
- Edis ėda maistą! – klykia Kristė.
- UŽDAUŽYK JĮ SU GĖLĖM!!!! – suriaumoju “finish HIM!!!!!” stiliumi.
Įdomu, ką jie galvoja?
Apie meilę iš pirmo žvilgsnio.
Parašė nergyvenimo. Kategorija Buitis, people suck, reality bites. spalio 12, 2010
Aš šiandien labai ėjau per Krasnūchą su pilnu maišu džiaugsmo iš Humanos. Prie parduotuvės sėdėjo vyriškis, kuriam buvo arba labai sunku, arba labai girta. Greičiausiai – abu variantai.
- Devačka ja tave iš karto įsimylėjau, – pasakė jis ir nukrito.
Jaučiuosi patraukli kaip niekad.











