Posts Tagged filmas

Filmų vakaras. Fright Night (2011)

Namie jau gana įprasta, kad jei šeštadienį neužgeriam, įvairiomis komplektacijomis žiūrim FILMĄ.
Ir ko tik mes nepažiūrėjom… Nuo pakenčiamo, nes man visai patinka nuspėjami siaubiakai, Dead Silence, iki Melancholijos, kuri man nepatiko absoliučiai. Taip, mielieji “intelektualaus” kino mylėtojai, išgraužkit, kad ir kokia graži būtų filmo pradžia, jis nuobodus kaip sraigių wrestlingas ir jį verta žiūrėti tik dėl Alexander Skarsgård epizodų ir Kirsten Dunst papų.

Vakar pagaliau įvyko nusisekęs namų kino seansas, nes pagaliau prisiminiau, kaip labai noriu pažiūrėti “Fright Night”. Šis filmas, tai 1985 m. sukurto siaubiako remake’as, apie vampyrą kaiminystėje, jį demaskavusį paauglį ir pasipūtusį ir apsipūtusį vampyrų pseudo medžiotoją.

Verta jį pažiūrėti dėl keleto dalykų:
1. Vampyrai čia tikri ir neblizga;
2. Veiksmas + juokeeeeliai;
3. Colin Farell visą filmą lakstantis su aptemptais marškinėliais:

4. Dešimtasis Doctor Who – David Tennant, kuris nemažai laiko ekrane praleidžia vilkėdamas tik odines kelnes ir elgiasi beveik kaip girtas Russel Brand. Ir dar tas britiškas akcentas.

5. Ši daina pabaigoje:

, , , , ,

Parašyti komentarą

Be sure your sin will find you out.

Aš mėgstu daug kartų žiūrėti tuos pačius filmus. “The Royal Tenenbaums” mačiau jau tikriausiai trisdešimt kartų, dažniausiai dėl fono tvarkantis, konspektuojant ar žiūrint į lubas. Vakar jau kokį septintą kartą žiūrėjau “Number 23″.

Siužetas – pusė velnio, vaidyba – bent jau man, irgi šiap sau, išskyrus blogąjį Jim Carrey, bet vizualiai… vizualiai šitas filmas man labai gražu ir aš jį žiūrėčiau ir žiūrėčiau. Iš manęs tikrai ne koks fimų kritikas, todėl siūlau pasigrožėti blogiukišku Jimu Carrey, kuris atrodo toks valgomas, kad… ufff.

O kadangi sekmadienis yra durna diena, kurios galėtų nė nebūti, tai štai dar apetetingų vaizdų:

, ,

Parašyti komentarą

One, two, Freddy’s coming for you…

Šiandien mes šeimyniškai žiūrėjom naujausią “Košmarą guobų gatvėje”. Apie filmo kokybę nediskutuokim, nes… na… tiesiog.
Pokalbis vyko po to, kai filme buvo paminėti micro-naps, kurie leido veikėjams užmigt bet kada. Tokia narkolepsija, net Mariukas neserga.
Taigi, pokalbis:
- Micro-naps!
- Mirco-penises!
- Where?!!?
- Excatly!!

, ,

Parašyti komentarą

She is the love of my life. And I am her spirit.

Ne kartą esu išgirdusi, kad mano skonis filmams – ne koks. Aš nežiūriu senų filmų tik todėl, kad jie seni ir “klasika”. Dažnai būnu pernelyg pavargusi, kad žiūrėčiau ką nors gilaus ir skatinančio susimąstyti apie gyvenimo beprasmybę. Nemačiau “A walk to remember”, “Beautiful mind”, “Notebook” ir nemanau, kad greitu laiku juos pažiūrėsiu.

Šiandien ketinom žiūrėti “A-team”, bet nepavyko, o po ranka pasimaišė “The spirit”. Aprašymas bylojo, kad filmas turėtų būti panašus į “Sin City”, kurį tiek aš, tiek vyriškis tikrai mėgstam (nes dievinam, būtų per stiprus žodis).
Į “Sin city” filmas panašus vizualiai. Ir tai gražu. Bent jau man. Bet siužetas….
Seriously, “The Spirit” has everything:
-  Nemirtingą superhero buvusį policininką;
- Blogiuką gotišku makiažu;
- Mirties angelą;
- Vaikystės meilę;
- graikų mitologijos motyvus;
- sceną su samurajais;
- sceną, kur visi blogieji apsirengę nacių uniformomis. palubėje – akmeninis erelis;
- sexy assasin pilvo šokėją;
- baltą kačiuką vardu Muffin;
- gaują bukų klonų;
This fucking movie has it all!

Ar verta jį žiūrėti? O kodėl gi ne? Žinoma, daugeliui tikriausiai nepatiks. O aš visai smagiai praleidau nepilnas dvi valandas.

Ir žinot, kodėl aš rašinėju šituos šūdus? Nes man liūdna ir aš apsimetu, kad esu konstruktyvi.

,

3 Komentaras

Follow

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.