Posts Tagged fetišas

In the bag you will be, before the day is over.

Turiu krūvas small obsessions, kuriuos vadinu fetišais, kad būčiau dar afigienesnė.
Dievinu numeruotus sąrašus, pagal dydį lentynoje sudėtas knygas, pagal spalvas surūšiuotus rūbus…

Dar labai mėgstu klasifikuoti žmones, visai taip kaip vaza iš “Kolekcininkų kolekcininkės“.
Visus galima suskirstyti pagal bet kokį geidžiamą kriterijų – akių spalvą, nosies, ausų, pirštų formą, kalbėjimo manierą, rankų gestus, tarpumentę, pėdos dydį… Žinoma, daugeliu atveju tas trunka ilgai ir reikalauja rimtos dokumentacijos.
Labiau man patinka klasifikuoti vyrus. Kodėl? Galbūt dėl to, kad mano moterų klasifikacija dažnai baigiasi dvejomis krūvelėmis: “galiu bendrauti” arba “fak, padegčiau tą kalę”. Galbūt dėl to, kad dėl nuotaikų kaitų, įgimtos vaidybos ir kitų “moteriškų” savybių tai per daug sudėtingas darbas. Bet kokiu atveju, su vyrais lengviau.
Apytiksliai turiu penkiolika dėželių, į kurias dėlioju visus XY nešiotojus. Taip, jų yra daugiau, bet tie likę yra arba tragiškai nuobodūs, arba siaubingi šlykštynės, gadinantys nuotaiką ir tampantys nervus. Kartais horizonte pasirodo egzempliorius, niekaip netelpantis į jokią dėželę ir mano obssesion pasiekia maksimumą. Nes taip negali būti, kad daiktas niekur netilptų. O galbūt… galbūt pavyko rasti tą, kuris pradės dar vieną vyrų porūšį mano galvoje. O taip.
Bet bent jau kol kas, anksčiau ar vėliau, kiekvienas išduoda detalę po detalės, kurios užlanksto aštrius kampus ir vyriškis nugula į jam skirtą skyrelį. Kaip ten buvęs.

Paskutiniu metu galvoju apie tą faktorių (Sima rodo jį suspausdama vienos rankos pirštų galiukus), dėl kurio man žmonės atrodo patrauklūs.
In my book “patrauklus” dažniausiai reiškia “tas, apie kurį noriu rašyti”. Ir šiuo atveju patrauklumas visiškai nepriklauso nuo amžiaus, lyties ar bet kokio kito kriterijaus.

Neseniai gatvėje prasilenkiau su matematiškai labai gražiu vyru. Na, simetriški veido bruožai, tobula laikysena, mano skonį atitinkanti apranga… Pastebėjau jį iš toli. Tačiau prasilenkus beveik susiraukiau, o paskui susimąsčiau – kodėl? Atrodo, kad jau metai iš metų susidomiu žmonėmis, veide turinčius kažką tokio… kažką neigiamo. Nebūtinai piktdžiugišką šypseną, tačiau kažkokį rūpestį, sarkastišką raukšlę, skausmo, pykčio, liūdesio, nevilties žymę. Neapibrėžiamą, bet pastebimą. O štai šis praeivis priminė baltą drobę, kurio veide – nieko, arba tik labai blankiai patepliota pastelinėm spalvom.

Matyt tokie traukia tokius, mielieji.

Jei tikėjotės sužinoti, kokiu žodžiu pavadintoje dėželėje gulite jūs – nusivilsite.
Galite klausti, galbūt aš būsiu witty enough and you might just get lucky.

, , , , ,

Komentarų: 1

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 29 pasekėjų