Archive for category i love my friends

Kai kalbi su žmonėm, ne su savim.

dariaI. Balandžio 1-osios rytas:
– Ei, o žinojai, kad šiandien Balandžio pirma? – šaukia vyriškis iš kito kambario.
– Rimtai?
– Nu.
– Aš nėščia.
– Aš tave palieku.

II. Kolegos apie prioritetus:
– … va kai gerai rašosi, nuo realybės visiškai atsijungti. Tik paskui grįžt sunku. Jau sakiau vyrui, kad nenustebtų, jei per seksą kokio veikėjo vardu pašauksiu.
– Tada jau vyrui kyla Hamleto vertas klausimas – sustoji ir aiškinies iš karto, ar jau po visko.
– Bet kaip lengvai paaiškėtų visi tavo prioritetai.

III. Rūkantys kolegos apie turtuolių vargus:
– Bet žinai, jei jau turi daxuja pinigų ir nežinai, kur juos dėt… aš tai nusipirkčiau ponį.
– Apklijuotum Svarovskiais?
– Nu. Ir dar ragą prilipinčiau. Ir apsimetinėčiau, kad vienaragį turiu. Priversčiau šokt ant vaivorykštės.
– Tu gal jau išpūsk, nes matau, kad per galvą piso.

IV. Su Lizzy apie poeziją:
lizzy-poetry

, , , ,

Parašykite komentarą

Grinčinam S01 E01 – E03

O jūs pastebėjot, kad čia viskas eina bangomis? Per karšta -> Dantistas brangus -> Per daug lyja -> Per šalta – > Kalėdos čiulpia?

Dėl Kalėdų skųsiuos ilgai ir nuobodžiai. But it sucks. And blows. Ir šiaip šūdas.

Episode 01. The birth of double Grinch.

[13:47:05] Lizzy: grinčas aš
[13:47:16] Aš: ok, grinčinam
[13:48:33] Lizzy: kalėdos sucks
[13:48:45] Aš: banalu ir plastikas visur :x
[13:49:10] Lizzy: tau liepia tris dienas būtų labai laimingam ir visus mylėt. Nes.
[13:49:40] Aš: nes kitaip storas barzduotas diedas neduos dovanos, o ir šiaip – močiutės įsivaizduojamo draugo gimtadienis

Episode 02. Present planning.

[14:02:12] Aš: aš googlinu “christmas presents for sysadmins”
[14:04:04] Lizzy: nu nu
[14:04:33] Aš: visos labai oficialios
[14:04:56] Aš: o užklausos “my boyfriend is a sysadmin, it’s christmas, what do” google neranda
[14:05:23] Lizzy: how odd
[14:05:37] Lizzy: pabandyk “I wanna fuck a sysadmin, what do I do”
[14:05:42] Lizzy: gal pasiūlys ką išradingo

Episode 03. Black Christmas Humor.

oh,really

O dar sako, kad aš cinikė…

, , ,

Komentarų: 1

The art of letting go.

Tie, kurie mane pažįsta, tikriausiai pagalvos, kad esu perdėtai dramatiška. Tie likę penki skaitytojai, kurie manęs nepažįsta, pagal WTF?

Vakar įvyko pirmoji Roko operos 2013 vokalistų atranka. Pernai pati sėdėjau komisijoje ir viskas atrodė kaip iš devintos dainos – “Kur aš esu? Man labai baisu.”. O dabar aš jau, na ne priešingoje, o šiek tiek kitoje barikadų pusėje (suprask, barikados tos pačios, tik paėjau du žingsnius kairėn).

Visą vakarą neapleido bukai geliantis jausmas, kad I’m letting go. Kažkas panašaus į atsisveikinimą ir susitaikymą. Toks keistas jausmas žiūrėti iš šono… Tadas šiemet režisierius, Aušra vokalo vadovė, Deivis ir jo zuikiai toliau šoks, Aurimas ir Tomas pateko į antrąją atranką. Žiūriu į visus ir tada užsimanau kur nors pasislėpti ir apsiašaroti.

Ir kas kada nors būtų patikėjęs šita pikta mizantropė prisileis artyn ir net pamils tokį nekuklų būrį žmonių?
Sako, first cut is always deeper. O pirma ir vienintelis yra dar ir pats svarbiausias.
Zuikiai, kad jūs žinotumėt, kokie jūs esate šilti apkabinti…!

Please don’t be a stranger in my place.

,

Komentarų: 1

Vilkas ir Osle vilkas.

Va ir prasidėjo trečia diena norvegų žemėje.

Pirmoji buvo pilna važinėjimo pirmyn ir atgal, baimės, kad oro uoste atims jobanas čenakines, žalias devynerias ar cigaretes. Smagiausias vaizdelis – Aurimukas tikrinantis ar mano tašė telpa į Wizzair reikalavimus. Į dėžę sugrūdo greitai – vyrutis gi stiprus, tačiau ištraukti bandė penkiolika minučių. Žmonės žiūrėjo. Nesmagus garselis – klykiantis emigrantiniai kūdikiai lėktuve.

Dieną pribaigėm ramiai, gurkšnodamos alų (skardinė – dvylika litų jmj!)  iš McDonaldo puodelių ant operhauzo stogo su maždaug tokiu vaizdu:

Visą antrą rytą išimtinai kultūrinausi. Galiu užsidėti “check” gyvenimo sąrašėlyje – mačiau The Scream originalą. Ir aišku, krūvą turistų bandančių jį nufotografuot muilinėm.
Ir blūdinėjau po botanikos sodo ir dariau krūvas forever alone fotkių. Nes juk kam tie draugai, kai fotoaparatas turi taimerį?

Pasivažinėju metro. I like metro. Ir dar gyvenime nebuvo, kad iš kažkur grįždama metro iš pirmo karto įsėsčiau teisingoje pusėje. Todėl pasivažinėjau kiek daugiau ir išlipau prie kapinių. Kaip kitaip. Bet čia kapinės kažkokios negotiškos.

Ratais kvadratais atsidūrėmė ant Oslo pilies (ar kaip tas daiktas vadinasi). Apačioje vaikinukas bandė važinėti siaura skiriamaja tvorele ant vienaračio. Jam nelabai sekėsi, o mes norėjom motyvuoti, todėl nusprendė pagroti Eye of the tiger. Ar kada nors klausėt teksto? For real, cituoju: “Eye of the tiger it’s the cream of the fight”. Kadangi Oslas yra pošlas, tai juokingiau nei juokinga.

Tikriausiai nesmagus dalykas yra toks, kad kramčiau kramtoškę ir nulūžo dantis. Šypsena gavo šimtą seksualumo taškų, paliubomu.

O paskui viešbutyje tiesiai iš butelio gėriau tikrai skanų viskį, kaip daro mano veikėjai. Ir dar visko.

Ir dabar tryse sėdime lovoje, kaupiamės pakuotis daiktus, apsipirkti ir važiuoti savaitgaliui į kalnus su Kristianu ir Evanu.

We are going to drive up high to the mountains on the high way.

, , ,

2 Komentaras

In marriage one is always right and another is a husband

CHA!
Jei netyčia patikėjot, kad sumaniau susisaistyti santuokos saitais – shame on you. Nors vyriškio mama ir sakė “O gal dw tekėk už mano sūnaus?”, but ain’t going to happen.
Labai atostogavau nuo visko – darbo, blogo ir savęs pačios, tačiau greitu laiku bus įrašiukas apie tai, kas vyksta.

Apšilimui – pavyzdys, kaip labai atsipalaidavusios mano smegenys:

Aurimukas: different worlds is what we share
Aš: uch tu, kokia poeto siela
Aurimukas: kokia tu miela
Aurimukas: aš širdyje marozas:)
Aš: iš akių matosi
Aš: visada žinojau
Aurimukas: tas ir patraukė?:)
Aš: taip
Aš: anksčiau ar vėliau už tavęs išekėsiu, pagimdysiu šešis vaikus, nusipirksim ekologišką trobą už miesto, tu šoksi ir dainuosi, o aš apie tai rašysiu
Aš: vaikai miegos lovy
Aš: mušim sviestą kartu ir melšim karvutes
Aš: siūvinėsiu prijuostes
Aš: visus pavadinsim ekolgiškai vaikus
Aš: Vėtra, Šalna, Ąžuolu, Beržu, Liepa ir Daunu
Aurimukas: nu jau ne
Aurimukas: jokių gėjiškų vardų
Aurimukas: ir bus vienas arba max 2 vaikai
Aurimukas: ir jokių ekologiškų nesąmonių
Aš: kaušas
Aš: karvei už spenio tampyt px
Aš: o vaikams gėjiški vardai jau netinka
Aurimukas: vardas Daunas man labiausiai patiko
Aurimukas: taip pavadinsim mergaitę


Nors dėl zombių nesu tikra, tačiau dukra vardu Daunas gali bet kokią santuoką išgelbėt.

, , ,

Parašykite komentarą

O aš tai ant bangos.

Savaitgalis buvo vaisingas, drįsčiau teigti. Man tai kas – aš krausčiaus ir gyvenau be interneto, bet grįžusi į virtualų pasaulį iš snukiaknygės sužinojau, kad šį savaitgalį vyrai masiškai piršosi. Ir daugiausiai piršosi visokie mano artimos aplinkos praeities objektai, kurie vienu metu buvo su kažkuo užmezgę romantiškus santykius. Džiaugiamės dėl jūsų, mieli buvusieji!

Aišku, tokia proga suvienijo mane su seniai girdėta pažįstama ir pokalbis išprovokavo kūrybinį proveržį:

Draugė: Šiaip mane rimta laiko santykiuose visi, o panašu, kad visi “nerimti” už mane greičiau susituoks. Oh well. Bet čia mano ex, kas rodo, kad aš tikriausiai ką nors negerai darau, kad vis dar viena ir netekėjus.
Aš: Ir tą ex tu išdulkinai jau jam esant ex. Jei čia būtų amerikietiška komedija, tu turėtum prisigert per jų vestuves ir sakydama tostą tą istoriją papasakot.
Draugė: It would be fun. Or not.
Aš: Tada būtų daug tampymosi, durų trankymo, ašaroto ir seilėto sekso, kuris yra klaida, kol galiausiai tu juos sutaikytum ir stebėtum jų vestuves nuo bažnyčios durų, o abiems besibučiuojant apsisuktum ir lėtai išeitum. dėvėtum tinklelį ant veido ir nueitum į saulę, nes tavo laimė dar ateis.
Draugė: Mane lengvai supykino nuo tavo scenarijaus.
Aš: Aš jaučiu visą dramatizmą, kurį iš to išspaustų Holivudas.
Draugė: Dieve mano, buvom jauni ir jis sudaužė man širdį. Boo-hoo, kam taip nebuvo?
Aš: Tai matai, kadangi visiems buvo, visi gali relate’intis. Prisiminimus apie jūsų laimingas dienas paauglystėje reikėtų daryti twilight stiliuje. Jūs gulite pievoje, ant jūsų krenta žiedlapiai, žiūrite vienas kitam į akis. Rankos lėtai susiliečia… Ak!
Draugė: Krenta žiedlapiai nuo mano neprižiūrėtų gėlių?
Aš: Nea. Čia grėsmės ženklas, kad byra žiedai, kad vysta nekaltybės ir pirmos tyros meilės žiedas. Tik jūs dar to nežinot.

Kur mano Oskaras, ble?

, , , , , ,

Parašykite komentarą

Tradicinio savaitgalio Molėtuose suvestinė

Ne pirmi metai vienu ar kitu metu ištinka savaitgalis Molėtuose.
Šio savaitgalio vinys:

1. Tapkių kovos.
Neturi tapkės rankoje – neturi teisės muštis.

2. Edžio dainų remiksai tamsoje. Populiariausios savaitgalį buvo:

Rezultatas:

Sometimes I feel like I don’t have a partner
And I don’t wanna close my eyes
I don’t wanna fall asleep
Cause it’s a wonderful world.

, , ,

Parašykite komentarą

Kodėl aš tris mėnesius neturėjau gyvenimo.

Minėjau, kad sutikau režisuoti MIF roko operą.
Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl visas nėrgyvenimo reikalas taip ilgai buvo toks apmiręs. Aukštasis pilotažas tarp darbo ir repeticijų ir taip suvalgė visą laiką.

Ir štai penktadienį viskas baigėsi.
Jau ketvirta para ir žinau, kad daugelis dar negalime atsigauti. Vakar, žiūrėdama, pirmąjį vaizdo įrašą, negalėjau nustoti verkti – tris mėnesius kauptos ašaros ir aš pavirtau į fontaną. Nelabai didelį, bet still.
Dabar niekas nežino, kaip gyventi toliau. Atrodo, kad visi išėjom iš vieno ilgo realybės šou (arba vieno kalėjimo) ir dabar be buvusių cellmates gyventi nebelabai mokam.

Dabar turėtų būti ta dalis, kada dėkoju visiems, su kuriais teko dirbti. Nemoku aš taip paprastai.
Tikrai nesitikėjau, kad gausiu tokią afigieną komandą. Nesitikėjau, kad žmonės taip push’ins save, kad pasiektų kuo tobulesnė rezultatą. Nesitikėjau, kad tris mėnesius iškęsiu be isteriškų paklykavimų ir panikos priepuolių.
Šiaip to nedarau, bet milžiniškas ačiū tiems, kurie visą tą laiką buvo kartu.

GO GO POWER RANGERS!

, , ,

2 Komentaras

Apie SEL’ą ir gotus

Darbas po pietų.
– O šiandien SEL’o gimtadienis, – sako Indrė.
Kadangi sėdžiu su ausinėm, išgirstu tik paskutinį žodį “…gimtadienis” ir susirūpinu, kad reikia kažką sveikint.
– Ką? – klausiu.
– SEL’o gimtadienis.
– Gotai nepažįsta SEL’o, – patikina Vika.

Juokeelis.
Ta proga:

http://video.google.com/googleplayer.swf?docid=-4807702239596914424&hl=en&fs=true

, ,

Parašykite komentarą

Natūrali konkurencija. Kas ką myli labiau.

Labai trumpas fragmentas iš vakarykščio pokalbio, kuris įvyko dirbtinai sukeltos pavydo scenos metu :

(dalyvių skaičius – 3)

- Aš žinau jo mėgstamiausius klipus!
– Aš žinau jo mėgstamiausius gabalus!
– Aš žinau jo mėgstamiausias pozas!

Yep.
Ir mergelei Marijai aišku, kas laimėjo.

Parašykite komentarą

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 30 pasekėjų